Maršrutas „Atrask Lazdijus“:
- Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Archeologai, padarę pylimo pjūvį, išskyrė keturis pylimo supylimo etapus. Pylimas supiltas naudojant akmenis, rąstus ir molį. Nustatyta, kad Rudaminos piliakalnis egzistavo jau nuo I tūkstantmečio pradžios. I–II tūkstantmečių sandūroje pylimas buvo paaukštintas, padidinta jo aikštelė, akmenimis išgrįsti šlaitai, galbūt pastatytos naujos gynybinės sienos. Piliakalnis virto didžiule tvirtove, saugojusia nuo kryžiuočių. Apie jų antpuolius liudija ir pylime rasti strėlių antgaliai. Čia stovėjusi pilis ne kartą priešų buvo sudeginta. Paskutinį kartą šis piliakalnis jotvingių apgyvendintas X–XIII amžiuje. Daugelis senųjų istorikų, tarp jų ir T. Narbutas, vėliau J. Basanavičius, J. Totoraitis ir kiti, teigė, kad ant šio piliakalnio 1240 m. Rudaminos pilį pastatydino kunigaikštis Ringaudas, ir čia Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Pilį 1381 m. sunaikino kryžiuočiai, pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu. Vos per porą kilometrų nuo Rudaminos piliakalnio stūkso dar du piliakalniai. Į šiaurės vakarus nuo jo esantis Elveriškės piliakalnis dar vadinamas Eglynkalniu. Į šiaurę nuo Rudaminos piliakalnio nutolęs Gumbelių-Maišymų piliakalnis. Tiek Elveriškės, tiek Gumbelių-Maišymų piliakalnis savo dydžiu ir gynybiniais įtvirtinimais gerokai nusileidžia Rudaminos piliakalniui, tačiau, spėjama, jie sudarę vientisą gynybinę sistemą. I tūkstantmečio pabaigoje įrengti Elveriškės ir Maišymų-Gumbelių piliakalniai buvo Rudaminos piliakalnio priešpiliai.
-
Tradicinių amatų centras Rudaminoje. Centras įkurtas 2014 m., įgyvendinant projektą „Kompleksinė turizmo plėtra Lietuvos–Lenkijos pasienyje“ pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą iš dalies finansavo ES Europos regioninės plėtros fondas. Šis centras sukurtas siekiant supažindinti visuomenę su tradiciniais Dzūkijos krašto amatais ir jų puoselėtojais, mokyti ar mokytis vietos tradicinių amatų. Čia vyksta edukaciniai užsiėmimai įvairioms bendruomenių grupėms, jaunimui ir Lietuvos–Lenkijos pasienio regioną lankantiems turistams. Daug dėmesio skiriama kulinarinio paveldo, medžio drožybos, kalvystės, juostų audimo, keramikos amatų plėtrai. Užsiėmimai organizuojami 8–10 žmonių grupėms. Registracija tel. +370 318 51762. Daugiau informacijos: www.lazdijukulturoscentras.lt
- Lazdijų hipodromas. 2013 m. atidarytas naujai renovuotas Lazdijų hipodromas. Įgyvendinant Lazdijų rajono savivaldybės administracijos projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“, buvo pastatyta 500 vietų dengta žiūrovų tribūna, administracinės poilsio ir pagalbinės patalpos, teisėjų bokštelis, įrengti hipodromo žirgų bėgimo takas, varžybų aikštelė, žirgų laikymo ir išlaipinimo vietos.
- Lazdijų miesto parkas. 2014 m. pagal projektą „Ekoturizmo vystymas Lietuvos–Lenkijos pasienio regione“ buvo rekonstruotas Lazdijų miesto parkas. Jame įrengti naujas stadionas, vaikų žaidimų, krepšinio, riedutininkų, poilsio aikštelės, pavėsinė, pėsčiųjų ir dviračių takai. Teritorija pritaikyta ir neįgaliems žmonėms.
- . 2012 m. pagal projektą „Viešosios infrastruktūros plėtra Lazdijų rajono savivaldybėje“ įrengtas paplūdimys prie Baltajo ežero, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takai nuo Lazdijų miesto parko iki viešojo miesto paplūdimio prie Baltajo ežero. Tais pačiais metais įgyvendinus projektą „Baltajo ežero dalies išvalymas ir tvarkymas“, išvalyta dalis Baltajo ežero.
- Lazdijų krašto muziejus. Pirmąjį muziejų Lazdijuose prie senosios „Žiburio“ gimnazijos 1924 m. įkūrė jos direktorius Motiejus Gustaitis. Pasitelkęs moksleivius, jis surinko daug vietovardžių, sukaupė tautosakos, etnografijos, buities eksponatų, archeologinių radinių, tautodailininkų kūrinių, pats padovanojo vertingų knygų, rankraščių, originalių paveikslų. Muziejuje buvo saugomas karaliaus Žygimanto Augusto Lazdijų miestui suteiktos privilegijos akto originalas, miesto herbas. 1936 m. suvalstybinus gimnaziją, muziejus sunyko.
Salomėjos Nėries muziejus įkurtas 1974 m., o Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus – 1990-aisiais. 1995 m. atnaujinus senąsias „Žiburio“ gimnazijos patalpas, čia įkurtas Istorijos, kultūros ir švietimo muziejus, 2004 m. pavadintas Lazdijų krašto muziejumi. Pats muziejaus pastatas yra vertingiausias eksponatas Lazdijų krašto švietimo istorijos požiūriu – tai senoji „Žiburio“ gimnazija, paklojusi pamatus visai Dzūkijos krašto mokslo kultūros raidai. Salėje įrengta autentiška XX a. pr. gimnazijos klasė, kurioje suolai, lenta ir visa aplinka mena to laikotarpio dvasią. Lankytojai gali susipažinti su iškiliausiais šio krašto švietėjais, meno, kultūros, mokslo žmonėmis, kurie mokėsi arba gyveno Lazdijuose. Muziejuje gausu etnografinių, senosios architektūros, dvarų ir istorinių paminklų aprašymų, nuotraukų. Galima dalyvauti daraktoriaus pamokoje, klausytis pasakojimo apie jaunutės poetės Salomėjos Nėries „tremtį“ į Lazdijus. Gyvendama Lazdijuose Salomėja Nėris sukūrė eilėraščių rinkinį ,,Pėdos smėly“. Šiam kūriniui įamžinti ekspoziciniame kambaryje įrengtas smėlio takas, kuriame įspaustos pėdos smėlyje, vedančios Salomėjos Nėries portreto, išgraviruoto stikle,link.
Muziejaus darbo laikas: antradieniais–penktadieniais 9.00–17.00 val.; šeštadieniais – 9.00–15.45 val. Kontaktai: Seinų g. 29, Lazdijai, tel. +370 318 52726, el. p. [email protected], www.lazdijumuziejus.lt - Prelomčiškės piliakalnis – jotvingių palikimas. Metelių regioninio parko teritorijoje, Dusios ežero vakarinėje pakrantėje stūksantis piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII amžiumi. Statūs, 60–70 laipsnių kampu iki 12 m aukštyn kylantys piliakalnio šlaitai viršuje baigiasi didele, beveik 40 m skersmens aikštele. Archeologai, tyrinėję piliakalnio teritoriją, rado gyvenvietės liekanų, keramikos dirbinių šukių su jotvingių kultūrai būdingais ornamentais.
- Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, diecezinė kryžių šventovė – katalikų šventovė pietiniame Dusios ežero krante. Tikima, kad trykštantis šaltinio vanduo turi stebuklingų galių. Kryžių šventovės istorija siekia XVIII a. pradžią. 1702 m. prie Dusios ežero buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Priešo laukiantys lietuviai toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias, pastatė tris kryžius. Ant vieno iš jų buvo pakabinta Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas, kopija. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietos gyventojai. Prabėgus keleriems metams, toje vietoje staiga regėjimą atgavo to mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius šioje vietoje pastatė koplyčią, kurioje 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis aukojo pirmąsias šv. Mišias. Popiežius suteikė atlaidus trims Sekminių dienoms, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus šventei, o vyskupas Marciejevskis – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės dienai.Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji dedikuota Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, garbei. Nors netoliese nuolat gyveno tik sargas, atlaidų dienomis – per Sekmines ir Petrines – čia suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų. Koplyčia išsilaikė per abu pasaulinius karus, nors ir nukentėjo.1963 m. sovietinės valdžios nurodymu koplyčia buvo nugriauta, tačiau jos atstatymu dar sovietmečiu pradėjo rūpintis išeivijos lietuviai. JAV gyvenęs kun. Jonas Buikus drauge su Romoje dirbusiu prel. Ladu Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. liepos 5 d. buvo pašventintas naujai statomos mūrinės Kryžių koplyčios kertinis akmuo. 2000 m. birželio 11 d. tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis šią koplyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, titulu. Vėliau Kryžių koplyčia pavadinta Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės diecezinė kryžių šventove.
- Metelių regioninio parko direkcija ir Lankytojų centras. Metelių regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti didžiuosius pietų Lietuvos ežerus (Dusia, Metelys, Obelija), jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse; sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje; vykdyti šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą. Kontaktai Seirijų g. 2, Meteliai, Lazdijų r. sav.,
tel./el.p. +370 620 65819, meteliu.rp@saugoma.lt,
tel./el.p. +370 601 55716, [email protected] ,
https://saugoma.lt/lt/teritorijos/meteliu-regioninis-parkas#lankytojams - Veisiejų regioninio parko direkcija ir Lankytojų centras. Veisiejų regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta 1992 m., siekiant išsaugoti Šlavantų–Veisiejų–Kapčiamiesčio ežeryną, t. y. susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu ypač vertingą Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerį, kultūros paveldo vertybes, tarp jų Veisiejų urbanistinį kompleksą, Vainežerio gynybinius įtvirtinimus, vadinamus ,,Okopka“, Šlavantų piliakalnį su senovės gyvenviete ir kt. 2014 m. atnaujintas Veisiejų regioninio parko Lankytojų centras, kuriame galima pamatyti ekspoziciją „Gyvenimas tarp vandenų“. Veisiejų regioninis parkas yra pietų Lietuvoje, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. Teritorijos plotas – 12259,12 ha. Miškai užima 51,64 % teritorijos, žemės ūkio naudmenos – 33,78 %, vandenys – 12,56 %, užstatytos teritorijos – 1,52 %, kita žemė – 0,29 %, keliai – 0,21 % teritorijos. Konservacinio prioriteto zoną sudaro 3 gamtiniai rezervatai: Liubelio, Liūnelio ir Skaisčio; 6 gamtiniai draustiniai: Ringėliškės botaninis-zoologinis, Morkavo botaninis-zoologinis, Ilgininkų hidrografinis, Baltosios Ančios hidrografinis, Ančios kraštovaizdžio, Šlavanto kraštovaizdžio; yra vienas kultūrinis draustinis – tai Veisiejų urbanistinis draustinis. Veisiejų regioninio parko direkcija įsikūrusi Veisiejų buvusios dvaro sodybos likusiame vakariniame flygelyje. Kontaktai: Santarvės g. 3, Veisiejai, Lazdijų r. sav.,
tel./el.p. +370 662 44653, [email protected],
tel./el.p. +370 686 12701,[email protected]
https://saugoma.lt/lt/teritorijos/veisieju-regioninis-parkas - Veisiejų parkas:
- Paminklas esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Lazariui Zamenhofui pastatytas 1998 m. Veisiejuose vykusių Baltijos esperantininkų dienų proga. L. L. Zamenhofas (1859–1917) – esperanto kalbos kūrėjas, Veisiejuose gyveno 1885–1887 metais. Jis gimė Balstogėje, užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis gimnazijoje stropiai mokėsi svetimų kalbų (jis išmoko 12 užsienio kalbų). Baigdamas gimnaziją sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L. L. Zamenhofo pasirinkimui – sunaikino sudėtingo kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas seserį į Veisiejus. Veisiejuose L. L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką, atkūrė ir užbaigė esperanto kalbos rankraštį. Taigi Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine. Buvusioje L. L. Zamenhofo gyvenamojoje vietoje Veisiejuose pastatytas paminklinis akmuo.
- Veisiejų uosis auga Veisiejų miesto parko pietinėje dalyje, ant Ančios ežero kranto. Tai antrasis pagal storį uosis Lietuvoje. Veisiejų uosis yra 30 m aukščio, 5,1 m apimties. Veisiejų parkas, kuriame auga didžiulis uosis, sodintas XVIII a. II p. Parką įkūrė Masalskiai, tuo metu valdę Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus. 1981 m. Veisiejų uosis paskelbtas vietinės reikšmės valstybės saugomu dendrologijos paminklu. Pavasarį, kai sužaliuoja kiti medžiai, šis uosis dar stovi plikomis šakomis. Kaip pasakojama sakmėje, visi medžiai turi akis ir mato, o uosis – aklas. Todėl apie 150 metų gyvenantis medis, nematydamas bundančios gamtos, paskutinis ir išsprogdina pumpurus.
- Grojantis šviesos fontanas. Veisiejų miestas įsikūręs Ančios ežero pusiasalyje. Miesto teritorija – urbanistinis draustinis. Ančios ežere prie puikiai sutvarkyto Veisiejų miesto parko įrengtas vienintelis Lietuvoje šviečiantis ir grojantis fontanas. Visus, norinčius pasigrožėti šiuo nuostabiu reginiu, kviečiame apsilankyti Veisiejuose! Vandens, muzikos ir šviesos šou: gegužės mėnesį – penktadieniais, šeštadieniais nuo 20.30 val. iki 22.30 val; birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais – trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais nuo 21.30 val. iki 23.30 val.; rugsėjo mėnesį – penktadieniais, šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 22.00 val. Programa nemokama.
- VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“ įsteigtas 1999 m. balandžio 1 d. ir veikia kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įstaigos įkūrimo tikslas – rinkti, kaupti ir nemokamai teikti informaciją apie turizmo paslaugas, lankomus objektus ir vietoves, rengti, leisti ir platinti informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves. 2008 m. birželį atidarytas naujas 239 kv. m ploto turizmo Lazdijų TIC filialas Janaslavo kaime (Lazdijų r. sav.).
- „Geležinė uždanga“. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva patyrė antrąją sovietinę okupaciją.SSRS (TSRS) ir Lenkijos Liaudies Respublikos pasienį – apie 104 km ilgio ruožą –1945–1990 m. saugojo Vartelių, Reketijos, Trumpalių, Galinių, Akmeniųir Pazapsių pasienio užkardos, kurios priklausė Marijampolės(Kapsuko) apygardai ir buvo pavaldžios ne Armijai, bet KGB. Užkardų (žmonių, vadinamų ,,zastavų“)skaičius, pavaldumas ir pavadinimas daug kartų keitėsi. Dešimties kilometrų pasienio ruožą saugojo nuo 18 iki 30 sovietų pasieniečių. Naujas akstinas dar labiau sustiprinti ir taip ,,geležine uždanga“ vadinamą pasienį kilo apie 1980 m., kai Lenkijoje gimė judėjimas,,Solidarumas“. Sovietai, bijodami naujų provokacijų,pasienyje įrengė labai modernią pasienio saugos sistemą – kas keliolika metrų buvo pastatyti gerai impregnuoti, specialios medienos, maždaug 2m aukščio ,,T“ formos stulpai, kuriuos jungė spygliuotų vielų užtvara su signalizacijos davikliais. Kas keli šimtai metrų buvo įrengtas telefono ryšys. Prie šios tvoros driekėsi geros kokybės žvyro dangos vieškelis,kad KGB greitai reaguotų ir tuoj pat galėtų atvykti pastiprinimą ssu transporto priemonėmis, be to, greta visada būdavo sargybinių, taip pat ir patruliuojančių raitelių. 2004 m. Lietuvai tapus ES nare, pradėti liūdnai pagarsėjusios ,,Geležinės uždangos“ išmontavimo darbai. Tačiau žmonių sąmonėje įsivaizduojami barjerai pradėjo nykti tik 2008 m., kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės ir žmonių bei prekių judėjimas tapo visiškai laisvas, o valstybės sieną buvo galima kirsti bet kurioje vietoje – per mišką, ežerą,upę.
.jpg)
Atsiliepimai