Lazdijų sinagoga ir beit midrašas

Žydų paveldas

Kontaktai

XIX a. Lazdijų miestelyje vienas po kito iškilo iš pradžių sinagoga, o šalia jos – ir beit midrašas, kurie kartu su rabino namu bei žydų mokykla sudarė šulhofą. Šis šulhofas pačiame Lazdijų centre, Vilniaus gatvės ir Senamiesčio alėjos susidūrimo vietoje, buvo bendruomenės lankomiausia vieta – čia žmonės susirinkdavo ne tik pasimelsti, bet ir pabendrauti, aptarti naujienas ar verslo reikalus.

Žydų istorija Lazdijuose prasidėjo XVI a. pabaigoje, tačiau apie Lazdijus kaip apie štetlą su pilna bendruomenine žydų infrastruktūra galime kalbėti tik XIX a. vid., kuomet žydai miestelyje sudarė 60 proc. visų gyventojų. Žydų gyvenamasis kvartalas buvo lokalizuotas aplink turgaus aikštę, dažniausiai tuose pačiuose namuose ir gyventa, ir užsiimta prekyba ar amatais. Galime pastebėti, jog XX a. pr. Lazdijų žydų veiklos spektras buvo labai platus – tarpukariu Lazdijų žydai suklestėjo ne tik kaip prekybininkai ir amatininkai, bet ir kaip pramoninkai –  žydams priklausė 16 iš 17 vietinių fabrikų Lazdijuose, taip pat nuolat gausėjo žemdirbyste užsiimančių žydų šeimų. Tačiau ne tik duona, bet ir dvasinis penas rūpėjo vietos žydų bendruomenei. Tarpukariu itin svarbiomis kultūrinėmis žydų bendruomenės institucijomis tapo išskirtinė Lazdijų žydų biblioteka su daugiau nei 2000 leidinių kolekcija hebrajų ir jidiš kalbomis bei styginių orkestras „HaKoakh“, kuris buvo neatskiriama įvairiausių švenčių dalis. Nors miestelyje atskiro žydų teatro nebuvo, tačiau susidomėjimas teatru buvo itin stiprus – iš Kauno į Lazdijus tarpukariu dažnai atvykdavo teatras jidiš kalba, o salės nuolat buvo sausakimšos. 1941 m. vasarą šią Lazdijų žydų bendruomenės gyvenimo liniją nutraukė nacistinė okupacija, kurios metu vietos žydai masiškai nužudyti, išsigelbėjusiųjų teliko vienetai, o ir jie į Lazdijus gyventi po karo nebegrįžo.

Šiandien buvusios mūrinės sinagogos ir beit midrašo pastatai stovi sujungti Vilniaus g. 6. Abu pastatai stipriai nukentėjo per miestelio bombardavimus Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, tačiau 1946 m. Lazdijų plane jie vis dar pažymėti. XX a. 6 deš. abiejų pastatų likučiai visiškai rekonstruoti ir sujungti į vieną pastatą, kuris sovietmečiu veikė kaip kultūros namai ir viešoji biblioteka.  1994 m. šioje vietoje ir toliau oficialiai veikė jaunimo klubas, vėliau pervadintas Lazdijų kultūros centru.

Informacija iš žydų paveldo Lietuvoje puslapio: https://www.jewish-heritage-lithuania.org/lt/istoriniai-zydu-kvartalai/lazdiju-sinagoga-ir-beit-midrasas/

Seniūnija

Lazdijų

Atsiliepimai

Komentuoti