Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1951 m. iš tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto, kaip jo pavaduotojas, perėmė (Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio – LLKS) Tarybos pirmininko ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas. 1956 m. buvo suimtas Kaune, atvežtas į Vilniaus KGB kalėjimą A. Ramanauskas buvo sadistiškai kankinamas, luošinamas, apgydytas vėl tardytas ir kankintas, 1957 LSSR Aukščiausiojo teismo nuteistas mirties bausme, sušaudytas šiame kalėjime.
2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.
Atsiliepimai