Rudamina – Gumbeliai – Verstaminai – Šlavantai – Mėčiūnai – Paveisininkai
Maršruto ilgis: ~ 80 km
Maršruto trukmė: 1 diena
Maršruto sudėtingumas: Nesudėtingas
Rudaminos piliakalnis – tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Jis yra Lazdijų rajone, 0,8 km į vakarus nuo miestelio. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos ir pelkės. Ypač pelkėta rytinė ir šiaurės rytinė papėdė. Piliakalnis buvo įrengtas saugioje, gerai gamtos kliūčių apsaugotoje vietoje. Viršuje esančią ovalią, apie 80 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 60 m pločio aikštelę iš visų pusių žiedu juosia pylimas. Iš aikštelės pusės jis tik 1,25 – 3 m aukščio. Išorinė net 5 – 8 m aukščio pylimo pusė susilieja su kalvos šlaitu, todėl piliakalnis atrodo ypač aukštas ir stačiais šlaitais. Aikštelę nuo pylimo dar skiria apie 20 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šiaurinė pylimo dalis buvo nukasta, darant įvažiavimą. XX a. pradžioje Rudaminos piliakalnį žvalgę tyrėjai nurodo, kad buvęs dar vienas 6 – 8 m aukščio pylimas, deja, dabar jo žymių neaptinkama.
Elviriškės piliakalnis – įrengtas atskiroje kūgio formos kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs, 5–12 m aukščio. Viršutinė šlaitų dalis pastatinta. Piliakalnio aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio. Ją iš visų pusių supa 0,5–1,5 m aukščio pylimas. Praėjusio šimtmečio 6–7 dešimtmečiais tyrimus Elveriškės piliakalnyje atliko archeologai P. Kulikauskas ir V. Daugutis. Archeologinių tyrinėjimų metu rasta žiestų puodų šulių, kai kurios puoštos įspaustu lygiagrečių linijų ornamentu. Piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst. po Kr. viduriu. Elveriškės piliakalnio su gyvenviete plotas 2,66 ha.
Maišymų piliakalnis – yra 7,5 km į vakarus nuo Lazdijų, 1,7 km į šiaurę nuo Rudaminos miestelio, 3,5 km į rytus nuo A. Kirsnos centro, 3 km į vakarus nuo Rimiečio ežero, 3,5 km į pietvakarius nuo N. Kirsnos gyvenvietės, šiaurinėje kaimo pakraštyje, prie ribos su Gumbelių kaimu. Tai aukštumos pakraštyje kalvos viršūnė, kiek primenanti nupjautą kūgį. Piliakalnio vakarinis šlaitas aukščiausias, daugiau kaip 20 m, kiti tik 7-9 m aukščio. Nuolaidžiausias ir žemiausias šiaurinis. Šlaitai viršuje buvę išlyginti, statesni. Aikštelė ovali, apie 25 m ilgio pietvakarių kryptimi ir 20 m pločio. Jos pietinis kraštas kiek žemesnis. 1954 ir 1965 m piliakalnį žvalgė Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos Institutas. 1977 m žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, kartografavo Respublikinis Žemėtvarkos projektavimo institutas.
Verstaminų piliakalnis. Verstaminų I piliakalnis su senovės gyvenviete (Verstaminų k., Teizų sen., Lazdijų r.) įrengtas atskiroje kalvoje į šiaurės vakarus nuo Verstaminų ežero. Visa piliakalnio teritorija užima 12400 m2 . Piliakalnio šlaitai gana statūs, 7–10 m aukščio. Viršuje yra ovali 24 m ilgio ir 18 m pločio aikštelė, kurią iš visų pusių juosia 127 m ilgio ir 3–4,5 m aukščio pylimas. Piliakalnyje archeologinių tyrimų metu kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Verstaminų piliakalnio su gyvenviete plotas 1,16 ha.
Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete (Lazdijų r., Teizų sen., Prelomčiškės k.). Piliakalnį iš rytų riboja Dusios ežeras, į šiaurę yra įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Piliakalnį su senovės gyvenviete sudaro du plotai: vienas – 220 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir iki 100 m pločio, kitas – 150x180 m. dydžio. Piliakalnis įrengtas Dusios ežero krante esančioje kalvoje. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnį juosia bevardis upelis, iš rytų – Dusios ežeras, į pietus tęsiasi žemesnė aukštuma. Šlaitai statūs, nuo ežero ir upelio jie yra 9-10 m aukščio. Viršuje yra apie 40 m skersmens aikštelė. Jos p. pakraštyje supiltas apie 40 m ilgio, 4 m aukščio nuo aikštelės ir 6-7 m aukščio išorėje pylimas. Pylimo išorinėje papėdėje yra buvęs griovys. Gyvenvietė yra į pietus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje ir į vakarus nuo piliakalnio, kitame upelio krante esančiame lauke. Piliakalnio pylimas ir aikštelė smarkiai apgadinti 1959 m. įrengiant šokių aikštelę (buvo nukastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis). Gyvenvietės dalyje įsikūrę dvi sodybos. Žvalgomųjų tyrimų metu aptiktas kultūrinis sluoksnis, lipdytos šukės grublėtu paviršiumi. 2001 m. piliakalnio gyvenvietės dalyje, į v. nuo piliakalnio tarp dviejų sodybų, pastebėtas ir dvarvietės kultūrinis sluoksnis, rastas XVII a. koklio fragmentas. Prelomčiškės piliakalnyje rasti radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkst. antra puse – II tūkst. pradžia. Prelomčiškės piliakalnio su gyvenviete plotas 4,16 ha.
Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete (Šlavantų k., Šlavantų sen., Lazdijų r.) yra 6 km į šiaurę nuo Veisiejų miesto, Šlavanto ežero vakariniame krante. Piliakalnio šlaitai statūs, 13–14 m aukščio. Piliakalnio šiaurinis galas sutvirtintas pylimu. Piliakalnio aikštelė yra apie 30 m ilgio ir 20–25 m pločio. Piliakalnis naudotas X–XIV mūsų eros amžiuje. Piliakalnyje rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės pėdsakų. Šlavantų piliakalnio su gyvenviete plotas – 1,2 ha.
Veisiejų miesto istorinis centras - urbanistikos draustinis su saugomu gatvių tinklu, XVIII a. II pusės-XIX a. pradžios aikštės planu, užstatymo fragmentais, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.
Paveisininkų piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, o viršuje dar 4–5 m pastatinti. Kalvos viršūnėje matyti 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Įtvirtinant piliakalnį pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. po Kr. pradžia. Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete teritorijos plotas 3,6 ha.
Atsiliepimai