Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859–1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, Lietuvos žydų kilmės (litvakų), užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis gimnazijoje stropiai mokėsi svetimų kalbų, išmoko net 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui – sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine.
L.L. Zamenhofas Veisiejuose įsikūrė išnuomotame namelyje ant Ančios ežero kranto. Deja, namelis iki mūsų dienų neišliko… 1924 metais Veisiejų miestelį sunaikino gaisras. Tuomet sudegė 70 statinių. Tarp jų vaistinė, paštas, medinė sinagoga, žydų mokykla. Beje, iš to laiko ir yra vienintelė žinoma jo gyvento namo nuotrauka. O vienaaukštis medinis namas, kuriame buvo apsigyvenęs esperanto kalbos autorius, sudegė jau kitais, 1925-aisiais …
1989 metais, papūtus atgimimo vėjams, L.L. Zamenhofo 130-ies metinių išvakarėse Kranto gatvelė Veisiejuose buvo pavadinta Zamenhofo vardu. Namo, kuriame jis gyveno, vietą miesto taryba pažymėjo dviem rožinio atspalvio atminimo akmenimis (architektas V. Margėlka). Juose buvo iškaltos to paties turinio tekstas lietuvių ir esperanto kalbomis (deja, su keliomis klaidomis): „Šioje vietoje buvo namas, kuriame 1886–1887 metais gyveno ir dirbo esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas“. Klaidą, kad Zamenhofas čia gyveno 1886–1887 metais, tebeturi abu tekstai!
Klaidos istorija tokia. Praėjus trims dešimtims metų nuo L. Zamenhofo buvimo Veisiejuose, 1922 metų pavasarį, pirmojo Lietuvos esperantininko Adomo Jakšto – Aleksandro Dambrausko (esperantininkams prelato Aleksandro Dombrovski) paakintas, tuomet dar trečios klasės vakarinės gimnazijos mokinys, o vėliau – garsus keliautojas Antanas Poška aplankė Veisiejų miestelį. Čia jis apklausė kelis senolius, kurie dar atsiminė rusvabarzdį Zamenhofą. Užrašė, kad Zamenhofas savo pacientus pakalbindavo ir šiek tiek lietuviškai. Pagal Pošką, Zamenhofas Veisiejuose praktikavo 1886 metais, o 1887 metais, jau gyvendamas Varšuvoje, vasarojo pas savo seserį Fanią.
Atvykęs į Veisiejus, A. Poška Fanės Zamenhofaitės neužtiko. O juk ji būtų galėjusi daugiausia papasakoti apie savo brolio buvimą Veisiejuose! Ji pati 1924 metais dar buvo gyva, tačiau tuomet ir vėliau ji gyveno jau nebe Veisiejuose. Peržiūrėjęs Veisiejuose mirusių žydų rabinato knygas (1924–1939 11), jos mirties įrašo ten neužtikau. Pagal A. Pošką, Zamenhofas čia praleidęs kelis iki savo vestuvių likusius mėnesius, iš čia buvo nuvykęs į Kauną. Tokias jaunojo gimnazisto parvežtas žinias, A. Dambrauskas paskelbė straipsnyje „D-ras Liudas-Lozorius Zamenhofas“ (Aleksandras Dambrauskas-Jakštas. Užgesę žiburiai, Kaunas, 1930). Jis pažymėjo, kad žinias apie L. Zamenhofą suteikė Abramas Auseris-Mileris (Abrom Ausser-Miller), namo, kuriame jis gyvenęs, savininkas, o patvirtino rabinas Merdechelis Leizeris Smolskis. Tokiu būdu 1886–1887 metai pateko net į lietuvių enciklopediją.
L.L. Zamenhofas Veisiejuose gyveno nuo 1985 metų vasario iki 1885 metų gegužės mėn.
Šaltinis: http://mokslolietuva.lt/2014/09/garsiausias-pasaulio-litvakas-veisiejuose/
Namo nuotraukos autorius: https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.10150112444141976/10153496314726976/?type=3&locale=hi_IN
Atsiliepimai