Povilo Sapiegos funduota bažnyčia pastatyta 1619 m. Ją 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyti laikini maldos namai. Apie 1720 m. Mykolas Servacas Višnioveckis pastatydino medinę malksnomis dengtą bebokštę su kupolu bažnyčią. 1785 m. ji remontuota, pastatyta nauja varpinė. 1807-08-12 į bažnyčią trenkė perkūnas ir ji sudegė. 1809 m. šventoriuje pastatyta laikina, o 1818–1822 m. nauja skaldytų akmenų bažnyčia. Jos langų ir durų apvadai iš plytų. Daugiausia lėšų skyrė dvaro valdytojas Tomas Ušinskis, darbus vykdė statybos rangovas Finkelis iš Seinų. 1885–1890 m. bažnyčia padidinta: pridurtas priekis su dviem bokštais, suskliaustos lubos, sustiprinti pamatai, išlietos cementinės grindys, įrengtas naujas didysis altorius, pastatyta varpinė. Galbūt tada pakeistas bažnyčios titulas, nes 1822 m. pastatytoji bažnyčia buvo konsekruota Šv. arkangelo Mykolo ir šv. Jurgio kankinio vardu. 1898 m. šventorius aptvertas akmens tvora. 1909 m. įtaisyti J. Garalevičiaus darbo vargonai. 1914 m. Rusijos kareiviai išsivežė tris varpus. Tarpukariu kun. V. Jurgilo lėšomis Bochume buvo nupirkti trys plieniniai varpai. Bažnyčia dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Planas asimetriškas: abipus presbiterijos yra nevienodo dydžio zakristijos. Presbiterija užbaigta trisiene apside. Didžioji nava dvigubai platesnė už šonines. Bažnyčios architektūra eklektinė – susipina klasicizmo ir neobaroko formos.
Atsiliepimai