VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“

Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių piligrimystė – bendrystė ir gyvas tikėjimo liudijimas

Šių metų balandžio 1-ąją prasidėjusi ir liepos 31-ąją pasibaigusi Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė vėl sujungė skirtingus Lietuvos kraštus, mokyklas, parapijas ir bendruomenes. Ją vienuoliktus metus iš eilės surengė Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija.

Šių metų estafetė buvo rekordinė – net 1751 dalyviui įteiktas Šv. Jokūbo piligrimų kelio jaunojo ambasadoriaus sertifikatas. Per vienuolika estafetės metų ambasadoriais tapo jau 10 116 jos dalyvių, įveikusių įvairius Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo Lietuvoje maršrutus. Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau: už jų – tūkstančiai žingsnių, šimtai susitikimų, maldų, mažų pergalių ir patirčių.

Piligrimystės tradicija Lietuvoje visada buvo gyva, tačiau šiandien ypač džiugu matyti jos atgimimą tarp jaunų žmonių. Kelionės į Kryžių kalną, Šiluvą, Aušros Vartus, Žemaičių Kalvariją, Pivašiūnų šventovę, kelyje aplankant bažnyčias, piliakalnius, dvarus ir kitus kultūros paveldo objektus, tampa ne vien pažintinėmis išvykomis. Kelyje atsiranda laiko pokalbiui ir tylai, maldai ir giesmei, draugo šypsenai ir džiaugsmui pasiekus kelio tikslą.

Dar kartą pasinaudosime proga priminti, kad per Lietuvą driekiasi keturios specialiais ženklais pažymėtos tarptautinio Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo atšakos arba tiesiog keliai: Žemaitijos–Karaliaučiaus arba Vakarų, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus keliai. 2026 m. estafetė buvo skirta garsiausiam visų laikų lietuviui piligrimui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui ir Lietuvos sostinei Vilniui – Gailestingumo miestui. Jau vienuoliktus metus estafetę globojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė dr. Laima Andrikienė.

Iš estafetės dienoraščio: balandis ir gegužė

Vieni pirmųjų balandį į kelią leidosi Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės parapijos jaunuoliai, besirengiantys Sutvirtinimo sakramentui, ir jų tėvai. Kurtuvėnuose juos svetingai priėmė klebonas Marius Dyglys. Piligrimai aplankė bažnyčios požemius, dalyvavo šv. Mišiose, o vėliau keliavo į Palendrių šv. Benedikto vienuolyną, ten susitiko su prioru tėvu Kazimieru Milaševičiumi OSB. Gamta tądien išbandė keliautojus sniegu, pūga, vėju ir dulksna, tačiau daugiau kaip 12 kilometrų kelias tik dar labiau sutvirtino bendrystę. Pavargę, bet laimingi jie suprato, kad piligrimystėje svarbus ne tik nueitas atstumas – svarbu, su kokiomis mintimis ir su kuo eini.

Gegužės 6 d. Šiluvos šilu keliavo Raseinių mokyklos-daugiafunkcio centro „Spindulys“ bendruomenė ir Raseinių technologijos ir verslo mokyklos atstovės. Keturiolika Kryžiaus kelio stočių buvo ne tik atokvėpis einant, bet ir proga susimąstyti, padėti kitam, padėkoti.

Tą pačią dieną Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojos Aušros Asakavičienės, žygiavo nuo Papėčių piliakalnio iki Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčios. Pasak piligrimų, jie sužinojo paprastą, bet svarbią tiesą: kai einama drauge, sunkesnis kilometras tampa lengvesnis, o pasiektas tikslas virsta bendru džiaugsmu.

Gegužės 8-ąją Vilniaus Pilaitės gimnazijos devintokai, vadovaujami mokytojos Laimos Pranskūnaitės, piligrimystę išgyveno pačioje sostinės širdyje. Nuo Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios kelias vedė į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, prie Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui skirtos „Vėjų rožės“, į Dievo Gailestingumo šventovę, Šv. Mikalojaus ir Švč. Trejybės bažnyčias bei Aušros Vartus. Šiame kelyje svarbios buvo ne tik aplankytos šventovės ir gauti antspaudai piligrimų pasuose. Atmintyje liko pokalbiai, draugų šypsenos, susikaupimo minutės.

Gegužės 9 d. Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ bendruomenės moterys taip pat tapo Šv. Jokūbo kelio piligrimėmis ir įveikė 13 kilometrų iki Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčios griuvėsių. Lietus ir stiprus vėjas piligrimių nesustabdė. Istorijos žaizdas menanti vieta kvietė stabtelėti ir susimąstyti, o kelionės pabaigoje mokytojos ekspertės Rasos Kačiušienės įteikti ambasadorių sertifikatai tapo gražiu nueito kelio liudijimu.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Šiaulių mokyklų moksleiviai
piligrimystėje į Kryžių kalną. Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Estafetės rekordus gerino Šiaulių piligrimai, bet juos aplenkė biržiečiai

Gegužės viduryje net 300 Šiaulių miesto ir rajono moksleivių išėjo nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros iki Kryžių kalno. Jie minėjo Vaiko dieną ir meldėsi už pašaukimus. Tačiau šiauliečių rekordas gyvavo neilgai – tik iki birželio, kai į piligrimų žygį išėjo biržiečiai. Lietus merkė visą kelią, drabužiai šlapo, darėsi šalta, tačiau piligrimai nesustojo. Kryžių kalną jie pasiekė pavargę, bet laimingi, o vienuolyne dalyvavo Šiaulių vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio aukojamose šv. Mišiose. Tokios piligrimystės bene geriausiai parodo, kad piligrimo džiaugsmas neretai gimsta įveikus kelyje pasitaikančias kliūtis.

Gegužės 20 d. jau ketvirtus metus į kelią leidosi Radviliškio rajono Alksnupių pagrindinės mokyklos 7–8 klasių mokiniai su mokytojais Inga Zabuliene, Zita Kučiene ir Stasiu Petrausku. Žygis vedė per Šniukonių kaimą, Raginėnų piliakalnį, Burbiškio dvarą iki sodybos „Molinė saulėgrąža“. Mokiniai nešėsi po Rūpesčio akmenuką, išbandė tylos ruožą ir turėjo slapta (nes gerumu nesigiriama) padaryti gerą darbą kitam. Taip istorijos pažinimas natūraliai susipynė su paprastomis žmogiškomis vertybėmis.

Gegužės 21-ąją piligrimystėn žengė Alantos gimnazijos 0–4 klasių mokiniai. Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje juos pasitiko ir palaimino klebonas Audrius Vogulis. Penki kilometrai jauniesiems piligrimams kartais atrodė ilgi – kelyje skambėjo: „Ar dar toli?“, „Skauda kojas“. Tačiau visi piligrimai pasiekė tikslą. Tokios mažos pergalės stiprina pasitikėjimą savimi ir norą kada nors eiti dar toliau. Alantos gimnazija gavo ir simbolinę dovaną – už partnerystę jos vadovui buvo įteikta pernai Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos rūpesčiu lietuvių ir anglų kalbomis Vilniuje išleista knyga „Camino“ apie Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje ir jo piligrimus.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Jonavos mokyklų moksleiviai.
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Net 130 Jonavos rajono ugdymo įstaigų bendruomenių narių piligrimystėn nuo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios iki Skarulių Šv. Onos bažnyčios stojo gegužės 26-ąją. Žygio pradžioje juos palaimino kunigas Mantas Šideikis. Kelyje jaunimas prisiminė Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį ir jo bendražygį Andrių Skorulskį. Skaruliuose piligrimai meldėsi, giedojo, o dienos pabaigoje dalijosi tuo, ką išgyveno. Kai kurie mokiniai prisipažino panorę ir toliau keliauti piligrimų keliais, aplankyti daugiau Šv. Jokūbo bažnyčių. Tai turbūt vienas gražiausių tokios estafetės vaisių, kai pasibaigus vienam žygiui jau norisi ruoštis kitam.

Tą pačią gegužės 26-ąją 110 Alytaus miesto Šv. Benedikto, Jotvingių ir Putinų gimnazijų, Šaltinių, Panemunės ir Dainavos progimnazijų, Dzūkijos ir Vidzgirio mokyklų mokinių stojo į kelią Punios–Alytaus ruože. Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje juos palaimino kunigas Arūnas Užupis, o piligrimystę jie užbaigė šv. Mišiomis Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje, kur juos pasitiko klebonas Marius Talutis. Jaunuosius piligrimus lydėjo mokytojai ir Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro atstovas – žmonės, kurių pastangos ir parama padeda jaunimui atrasti krikščioniškųjų vertybių grožį.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Panevėžio Kazimiero
Paltaroko gimnazijos moksleiviai. Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Iš estafetės dienoraščio: birželis ir liepa

Gegužės 27 d. ir birželio 3 d. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos septintokai, lydimi kapeliono kunigo Marcoso Coduti ir mokytojos Martynos Mickutės, dalyvavo krikščioniškųjų vertybių ugdymo dienoje „Piligrimystė“. Kryžių kalne jie paliko atsivežtus kryželius – savo maldos, vilties ir dėkingumo ženklus. Vėliau aplankė Tytuvėnų vienuolyno ansamblį ir pėsčiomis keliavo į Šiluvą. Miško takai dovanojo ramybę ir tylą, o Šiluvoje laukė dvi ypatingos svarbos vietos: Apsireiškimo koplyčia ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika. Šią dieną pažintinė kelionė tapo dvasine.

Birželio pradžioje piligrimų žingsnių aidas buvo girdimas įvairiose Lietuvos vietose. Birželio 3 d. Molėtų gimnazijos IId klasės mokiniai įveikė 14 kilometrų piligrimų kelio maršrutą nuo Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios iki Molėtų, vedantį pro Giedros galeriją ir Valiulio akmenį. Alantoje jaunuosius piligrimus į kelią išlydėjo Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos pirmininkė Aistė Švilpienė.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Molėtų gimnazijos moksleiviai.
Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Birželio 4-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos Šv. Jono Bosko kuopos ateitininkai ir Babtų gimnazijos mokiniai nužygiavo 18 kilometrų nuo Panevėžiuko per Zatyčio ir Babtyno dvarus iki Naujatrobių. Kelyje jie meldėsi, giedojo, prisiminė prezidentą Aleksandrą Stulginskį, Praną Dovydaitį, Adelę Dirsytę, arkivyskupą Mečislovą Reinį, kitas garsias asmenybes, palikusias ryškius pėdsakus mūsų tautos ir valstybės istorijoje.

Birželio 5 d. Pasvalio rajono Svalios progimnazijos maironiečiai, vadovaujami mokytojos Dalios Balčiūnienės, vėl leidosi į tradicinį piligrimų žygį. Šiemet 60 jaunųjų ambasadorių keliavo maršrutu Pajiešmeniai–Krinčinas. Prie jų prisidėjo Krinčino mokyklos mokiniai, Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas Domingo Avelaneda ir jo draugas iš Argentinos Jokūbas. Žydintys laukai, grynas oras, kelionės įspūdžiai ir svetingas sutikimas Krinčine sukūrė tokią nuotaiką, kad jaunieji piligrimai nusprendė – kitąmet eis vėl.

Birželio 8-ąją ypač gausiai į piligrimų žygį susirinko Alytaus rajono Simno gimnazijos mokiniai ir jaunieji šauliai. Mokytojos Danutės Gudaitienės vadovaujami net 110 jaunųjų piligrimų žygiavo nuo Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčios per Metelių regioninį parką ir Žagarių kalvą iki Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčios.

Birželio 10 d. dar viena Molėtų gimnazijos grupė – Ic ir Id klasių mokiniai – įveikė 15 kilometrų Alantos apylinkėmis. Alantoje juos pasitiko Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas Saulius Jauneika, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos viceprezidentas Aidonas Užubalis ir Alantos parapijos klebonas Audrius Vogulis. Ši piligrimystė jaunimui tapo gyva istorijos, kultūros paveldo ir bendrystės pamoka.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Biržų „Kaštonų“ pagrindinės
mokyklos moksleiviai piligrimai. Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Estafetėje – ir Švėkšnos, Šilutės, Biržų, Molėtų r. Alantos jaunieji ambasadoriai

Birželio 11-ąją Šilutės ir Švėkšnos piligrimai Šv. Jokūbo keliu leidosi ir pėsčiomis, ir dviračiais, keliaudami maršrutu Šilutė–Gardamas–Švėkšna. Gardame juos pasitiko klebonas Raimondas Jonauskas, Švėkšnoje – parapijos klebonas Julius Meškauskas. Kartu keliavo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Pasak jos dalyvių, piligrimystė dovanojo ypatingą bendrumo jausmą, kuris neišnyksta kaip dūmas, jis lieka gyventi.

Išskirtinai gausiai estafetėje dalyvavo Biržų „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos bendruomenė, kurios žygių siela ir organizatorė – tikybos mokytoja Sandra Balodytė. Į piligrimines veiklas įsitraukė beveik visa mokykla – net 372 dalyviai. Mažieji rinkosi trumpesnius, vyresnieji – ilgesnius maršrutus, lankė Biržų pilį, bažnyčias, kryžius, koplytstulpius ir kitas krašto atminimo vietas. 7, 9 ir 10 klasių mokiniai nukeliavo ir į Vilnių bei Kauną. Piligrimų pasai, žemėlapiai ir sertifikatai čia tapo ne suvenyrais, o paskatinimu tęsti pradėtą kelią ir jausti atsakomybę už savo krašto istorijos, kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

Birželio 22 d. į kelią išėjo ir patys mažiausieji – Alantos bendruomenės vaikų dienos centro „Daigelis“ bendruomenės nariai. Keliaudami Kaniūkų kryptimi jie stabtelėjo prie Šv. Jokūbo kelio ženklu pažymėtos sodybos „Alantos žirgai“, aplankė partizanų atminimo vietą. Užkopus ant kalvos prieš akis atsivėrė Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, ir vienas mažasis piligrimas spontaniškai sušuko: „Ten – mano bažnyčia!“ Kartais viena tokia vaikiška frazė pasako daugiau už ilgą pasakojimą – kelias padeda iš naujo pamatyti tai, kas sava ir brangu. Vaikus lydėjo pedagogės Ramunė Gecevičienė ir Deimantė Meldaikytė.

Estafetė turėjo ir kitokį ritmą – Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras pakvietė jaunimą į beveik 50 kilometrų dviračių žygį Šv. Jokūbo keliu Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Kelionė prasidėjo Vanagų evangelikų liuteronų parapijoje kunigo palaiminimu ir baigėsi prie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Lietus išbandė keliautojų ryžtą, tačiau finiše juos pasitiko saulė. Žygio dalyvius lydėjo gidė Gintarė Varaniūtė, o po ilgo kelio jėgoms atgauti labai tiko Brožių virtuvės vaišės.

Šv. Jokūbo kelio ambasadorių estafetė 2026 m.: Šilutės Vydūno ir Švėkšnos
„Saulės“ gimnazijų skautai. Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos nuotrauka

Vietoj epilogo

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos Šv. Jokūbo keliais žengė šimtai jaunų žmonių. Vienus lydėjo saulė, kitus – lietus, vėjas ar net pavasarinė pūga. Vieni nuėjo penkis kilometrus, kiti – keliolika ar keliasdešimt. Tačiau svarbiausia buvo ne kilometrų skaičius. Kiekvienas ėjo su savo mintimis, malda, klausimais, kelyje šventė mažas, o gal ir dideles asmenines pergales.

Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė 2026 m. dar kartą parodė – piligrimystė jaunam žmogui yra kur kas daugiau nei nueiti kilometrai. Kelyje mokomasi pažinti, pajusti šalia einantį, ištiesti ranką pavargusiam, išlaukti tylą, nepasiduoti, kai lyja ar skauda kojas, ir nuoširdžiai džiaugtis kartu pasiektu tikslu.

Piligrimų žygiuose, Šv. Jokūbo piligrimų kelio tinklo keliuose šiemet ir vėl skambėjo jaunų žmonių juokas ir giesmės, buvo akimirkų, kai norėjosi sustoti, ir akimirkų, kai tylėti buvo prasmingiau negu kalbėti. Buvo nuovargio, šlapių drabužių, draugo ištiesta ranka ir džiaugsmas pagaliau išvydus kelionės tikslą. Visa tai ir yra piligrimystė – ne vien kelias po kojomis, bet ir kiekvieno asmeninis dvasinis kelias.

Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje yra ne vien geltonomis kriauklėmis pažymėtas maršrutas. Šis kelias yra gyvas tol, kol juo eina žmonės. Jo tikslas – kad jaunas piligrimas pakeltų akis nuo tako, pamatytų šalia einantį draugą, išvystų bažnyčios bokštą, piliakalnį, mūsų gamtos grožį ir pajustų mūsų tikėjimo jėgą ir prasmę. Nes ši kelionė – piligrimystė, kelias – ne ėjimas nuo taško A iki taško B, o bendrystė ir gyvas tikėjimo liudijimas.

Dėkojame visiems, sutiktiems šių metų Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetėje, visiems, sutiktiems Šv. Jokūbo piligrimų kelyje. Dėkojame žygių organizatoriams, pirmiausia mokytojams ir kunigams, lydėjusiems ir vedusiems jaunuosius piligrimus.

Ir, žinoma, nuoširdžiai sveikiname šiemet sertifikatus gavusius Šv. Jokūbo kelio ambasadorius. Likite ištikimi keliui, į kurį stojote. Gero kelio, piligrimai!

Tekstą parengė: Birutė Nenortaitė, Andrius Lukševičius

Atsiliepimai

Komentuoti