Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas

Dvarai

Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.

Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.

Iš dvaro laikų išliko svirnas, koplytėlė, tvartas. 

Būdviečio svirnas pastatytas 1803 m. iš maumedžio medienos. Pastatas didelio stačiakampio tūrio, dviejų aukštų, su dvišlaičiu stogu. Pagrindiniame fasade įrengtas maišų pakėlimo mechanizmas. Svirnas nėra tradicinio plano: pagrindinis įėjimas su priesvirniu, paremtu šešiomis kolonomis. Vidaus erdvė nesudalyta jokiomis pertvaromis. Viduryje įrengti laiptai į antrą ir į pastogės aukštą, kur yralikęs maišų kėlimo įrenginys. Svirnas labai tvarkingai pastatytas: sienos apkaltos stačiomis lentomis, kurios prie sienų pritvirtintos storomis kalvio darbo vinimis. Svirnas stovi ant aukšto akmenų pamato. Abiejų aukštų plokštumas skaido mažų langelių juostos. Langeliai būdavo uždaromi langinėmis. Vidaus erdvėje išsiskiria kolonos, kurios atskirdavo aruodus. Retas dviaukštis svirnas – lietuvių liaudies architektūros unikalus statinys, architektūros paminklas, vertingas lietuvių liaudies medinės architektūros pavyzdys, įdomus savo išorės bei vidaus konstrukcijomis. Tai nekilnojamoji kultūros vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo. Savininkas – Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia.

Atsiliepimai

Komentuoti