Bitė Vilimaitė-Šukienė (g.1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose – 2014 m. spalio 11 d. Alytuje) – Lietuvos rašytoja. Lakoniško kūrinio meistrė, sutelkusi didelį meninės informacijos kiekį labai mažoje estetinėje formoje - novelėse. Gimė Lazdijuose, vaikystę ir paauglystę praleido Kaune, vėliau gyveno ir kūrė Vilniuje, paskutinius ketverius savo gyvenimo metus gyveno Lazdijų r. Šlavantų sen. Avižienių kaime.
Rašytoja įvertinta:
1975 m. Žemaitės literatūrinė premija;
1992 m. Geriausios metų knygos laureatė, už apsakymų rinkinį „Čiuožyklos muzika“;
1997 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, už knygą „Užpustytas traukinys“;
2003 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, už rinkinį „Papartynų saulė“;
2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija, už novelių rinktinę „Papartynų saulė“.
2021 metais šalia Viešosios bibliotekos „nutūpė“ drugelis – atminimo lenta, (autorius lazdijietis skulptorius Algis Kasparavičius), skirta įamžinanti novelistės Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Bitės Vilimaitės atminimą gimtajame mieste – Lazdijuose.
Atsiliepimai