Įžymių žmonių pėdsakais Lazdijų krašte

Lazdijų kraštas siejamas su ne vienu garsiu žmogumi. Savo gyvenimus su Lazdijų kraštu siejo žinomi kovotojai už laisvę, švietėjai, kunigai, menininkai. Vieni jų čia gimė, augo, kiti čia praleido tik dalelę savo gyvenimo, bet visi jie paliko neišdildomą pėdsaką Lazdijų krašto istorijoje.

Lazdijų kraštas įkvėpimo rašant eiles teikė gerai žinomiems Lietuvos poetams Salomėjai Nėriai ir Sigitui Gedai. Salomėja Nėris 1928–1931 metais gyveno Lazdijuose ir tuometinėje Seinų „Žiburio“ gimnazijoje dėstė lietuvių bei vokiečių kalbas. Poetė, gyvendama Lazdijuose, išleido  antrąjį savo poezijos rinkinį „Pėdos smėly“ (1931 m.). Šiam poezijos rinkiniui įamžinti Lazdijų krašto muziejuje sukurta šviesos instaliacija „Smėlio takas“. Muziejaus lankytojai gali apžiūrėti ir kambarį dėl savo neįprastos formos pramintą „karstu“, kuriame mokytojaudama Lazdijuose gyveno Salomėja Nėris. Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas Sigitas Geda gimė 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime (Lazdijų r. sav.), 1961 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą. Poeto atminimas įamžintas Veisiejų krašto muziejaus ekspozicijoje.

Lazdijų krašte įkvėpimo savo darbams sėmėsi ne tik poetai. Tarptautinės Esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas nuo 1885 m. gyveno Veisiejuose. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko gydytojo okulisto praktiką ir baigė kurti esperanto kalbą. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine. L. L. Zamenhofo gyvenimui ir pasiekimams įamžinti skirta Veisiejų krašto muziejaus ekspozicija. L. L. Zamenhofą pamatyti galite ir vaikštinėdami po Veisiejų miesto parką. Čia stovi jam skirtas biustas. Veisiejuose, kurį laiką gyveno ir vargonininkas, chorvedys, pedagogas bei kompozitorius Juozas Neimontas. Juozas Neimontas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais Lietuvai metais organizavęs chorus ir rengęs lietuviškus vakarus-koncertus. Jis rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. 1991 m. šalia Šv. Jurgio bažnyčios pastatytas paminklas kompozitoriui J. Neimontui atminti, o ten, kur stovėjo jo namas, įrengta paminklinė kompozicija. Kompozitoriaus atminimui skirta ir gausi Veisiejų krašto muziejaus ekspozicija. Lazdijų krašte, Seirijų miestelyje gimė ir vienas žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, puikus peizažo meistras, Lietuvos kraštovaizdžio dainius Antanas Žmuidzinavičius. Jo gimtųjų namų sodybos vietoje dabar yra išlikęs paminklinis akmuo, žymintis, kad čia buvo garsaus dailininko gimtieji namai.

Žymūs kovotojai už Lietuvos laisvę Emilija Pliaterytė ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas taip pat glaudžiai susiję su Lazdijų kraštu. Lietuviškąja Žana d‘Ark tituluojamos 1831 m. sukilimo dalyvės, kapitonės, grafaitės Emilijos Pliaterytės narsa, žygdarbiai ir didvyriškumas tapo pavyzdžiu ne tik  lietuvių, bet ir  lenkų, baltarusių bei kitų tautų žmonėms. 1831 m. su pusbroliu Cezariu Pliateriu ji suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio rajone, vėliau – Vilniaus apskrityje ir Kaune. Sukilėliams nutarus trauktis link Prūsijos sienos, Emilija kartu su Marija Rašanavičiūte ir pusbroliu pabandė per Užnemunę pasiekti Varšuvą ir ten toliau tęsti kovą. Kelionėje Emilija buvo sužeista priešo kulkos. Ėjo miškais slapstydamiesi, daugiausia naktimis, kentėjo badą, troškulį, nuovargį. Galų gale išsekus jėgoms ir ant kojų atsivėrus žaizdoms E. Pliaterytė beeidama apalpo. Cezaris ir Marija nunešė Emiliją į eigulio trobelę, kur ją priglaudė eigulys Margelis. Eigulys kreipėsi į artimiausią dvarininką Ignotą Ablamavičių, grafaitę priėmė į netoliese Kapčiamiesčio esantį savo Justinavo (Vainežerio) dvarą. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Baltosios ančios upe ji buvo slapta atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje įkurtame Emilijos Pliaterytės vardo muziejuje jos gyvenimui įamžinti skirta didžiausia muziejaus ekspozicija. E. Pliaterytei atminti pastatyti paminklai Kapčiamiesčio miestelio centre bei Vainežerio dvaro parke. Emilijos paminklas Vainežerio dvaro parke yra ypatingas, nes tai bene vienintelis klūpančio karžygio paminklas Europoje. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Lazdijų krašte, Bielėnų kaime. Iki šių dienų sodybos namo vietoje yra išlikę stambių akmenų pamatai. A. Ramanauskui-Vanagui atminti čia 2016 m. buvo atidengtas ąžuolinis stogastulpis, įrengtas priėjimo takelis. Partizanų vadui atminti jo vardu pavadinta Lazdijų mieste priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią esanti aikštė, o 2017 m. kovo 11 d. aikštėje buvo atidengtas ir jam skirtas paminklas.

Nuo seno kunigai buvo lietuvių tautos šviesuliai puoselėję tautos švietimo, laisvės, bendruomeniškumo idėjas, tad nenuostabu, kad nemaža dalis iškilių Lazdijų krašte gyvenusių žmonių buvo kunigai. Motiejus Gustaitis buvo pavyzdingas dvasininkas, poetas, simbolikos pradininkas, rašytojas, muzikologas ir kalbininkas, vertėjas iš lotynų, prancūzų, lenkų, rusų, vokiečių kalbų, pedagogas, filosofijos daktaras bei pirmojo lietuviško „Stilistikos“ vadovėlio autorius. M. Gustaitis „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi buvo nuo pat gimnazijos perkėlimo iš Seinų (Lenkija) į Lazdijus iki savo mirties 1927 m. Jo kapas Lazdijų kapinėse tapo vietinės reikšmės istorijos paminklu. Buvusiame gimnazijos pastate įsikūrusiame Lazdijų krašto muziejuje galite apsilankyti ekspozicijoje „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje Jus „pasitiks“ pats gimnazijos direktorius Motiejus Gustaitis. Ekspozicijoje galėsite susipažinti su senosiomis mokymo priemonėmis, pasėdėti senuosiuose mokykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna. Netoliese muziejaus yra ir memorialinis M. Gustaičio namas, kuriame jis gyveno 1924-1927 m. Dar vienas Lazdijų krašto istorijoje pasižymėjęs kunigas Jonas Reitelaitis. J. Reitelaitis 1926 metais buvo paskirtas kurti Krikštonių parapiją, kur gyveno iki mirties 1966 m. J. Reitelaitis pasižymėjo ne tik kaip kunigas, bet ir kaip Krikštonių bažnyčios projektuotojas ir statytojas, visuomenininkas, švietėjas, istorikas. Tai vienintelis žinomas kunigas, kuris Lietuvos tarpukariu pats suprojektavo ir vadovavo bažnyčios statybai. Autorius originaliai interpretavo neogotikos formas, taip pat panaudojo tuo laikotarpiu populiarius tautinio stiliaus elementus. J. Reitelaitis palaidotas Krikštonyse, šiame miestelyje veikia ir jo garbei skirtas muziejus. Muziejus įkurtas name, kuriame 1950–1966 m. gyveno pats kunigas. Čia saugomi kunigo asmeniniai daiktai, kai kurie jo darbai. Lazdijų krašto istorijoje ryškų pėdsaką paliko ir Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bažnyčioje 1974–1984 m. klebonavęs Juozas Zdebskis. Jis buvo žymus XX a. antros pusės disidentas, kovotojas už tikinčiųjų teises. Kunigo Juozo Zdebskio memorialinė ekspozicija įkurta suremontuotoje klebonijoje, kurioje jis gyveno. Klebonijoje eksponuojami kunigo liturginiai rūbai, asmeniniai daiktai.

Lazdijų krašto istorija glaudžiai susijusi su ne viena iškilia asmenybe. Savo darbais, atsidavimu ir kūryba jie keitė Lazdijų krašto žmonių gyvenimus. Atvykite į mūsų kraštą, aplankykite vietas, kuriose gyveno šie ypatingi žmonės, pasivaikščiokite jų paliktais pėdsakais, o kad nepasiklystumėte ir nieko nepraleistumėte Lazdijų turizmo informacinis centras Jums paruošė specialų žemėlapį!

Peržiūrėti žemėlapį    Atsisiųsti žemėlapį

Atsiliepimai

Komentuoti