Jotvingių kelias

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Lengvas
230 km
3.5 val.
Maršruto danga
1% Asfaltas
1% Žvyrkelis
1% Miško kelias
1% Vienvėžis

Jotvingių kelio maršrutas vingiuoja per keturias Pietų Lietuvos savivaldybes. Keliaudami Alytaus miesto ir rajono bei Lazdijų ir Druskininkų rajonų savivaldybes jungiančiu maršrutu pažinsite didingosios jotvingių genties istoriją ir palikimą. Maršrutą sudaro net 17 su istorine jotvingių praeitimi susijusių objektų.

Maršruto objektai

J. Struckienės nuotrauka

1. Poteronių piliakalnis

Adresas: GPS 54.358671, 24.148968 (WGS).

Poteronių piliakalnis vietinių gyventojų vadinamas Milžinų kalnu, įrengtas Alovės dešiniojo kranto kyšulyje. Šiaurėje, šiaurės vakaruose, rytuose ir pietryčių papėdėse 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos, šlako, pentino. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Legenda apie piliakalnio atsiradimą pasakoja, kad ant piliakalnio stovėjo pilis, kurios kunigaikštis perėjęs į priešų pusę. Jo sūnus sušaukė burtininkus ir prakeikė savo tėvą. Duktė, pamačiusi grįžtantį atgailaujantį tėvą, parodė jį savo broliui, kuris pykdamas, kad nepavyko užkeikti tėvo, nužudė burtininkus ir krivius. Dievai pilį su sūnumi nugramzdino į kalną, o tėvas išėjo kovoti su priešais ir žuvo. Mergaitė ilgai meldėsi, o nuo jos maldų (poterių) ir ši vieta gavo Poteronių vardą. Kalbama, kad vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė, kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo. Gaidžiams pragydus – pranykdavo.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, nuorodos, informacinis stendas, laiptai.

2. Alytaus archeologijos muziejus

Adresas: Jiezno g. 2, Alytus; GPS 54.40327, 24.06596 (WGS).

Kontaktai: tel. +370 607 81 776 , +370 315 51 990, www.alytausmuziejus.lt

Archeologijos muziejus įkurtas XVI a. skliautuotuose rūsiuose. Čia pristatoma Pietų Lietuva akmens amžiuje, jotvingių genties palikimas Alytaus regione. Galima susipažinti su Alytaus miesto kūrimosi pradžia bei pamatyti mieste kasinėjimų metu rastus archeologinius radinius.

Archeologinę ekspoziciją sudaro trys dalys. Pirmoji pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Archeologijos muziejuje vyksta edukacinės programos, į kurias galima registruotis telefonu + 370 607 81825 arba el. paštu [email protected].

1. Senovės kario apranga ir ginkluotė. Žiedinių šarvų gamyba.
Senovės baltų karyba – tai mūsų krašto istorijos puslapis, apipintas legendomis. Šarvų rekonstrukcija – tai ne tik paties daikto, bet ir amato subtilybių atkūrimas, papildantis istorijos žinių bagažą.
Edukacinio užsiėmimo metu bus aptarta ne tik to laikmečio kario ginkluotė, atskiros aprangos bei buities detales, bet pabandysite patys pasigaminti žiedinius šarvus.

2. Vytinės juostos.
Nuo senų senovės žmonės naudojo juostas drabužiams susiausti, papuošti, daiktams surišti, parišti. Juosta buvo naudojama įvairiose apeigose, dovanojama vestuvių ar krikštynų proga. Vienas seniausių audimo būdų – vytinių juostų vijimas.. Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai bus mokomi vytinių juostų vijimo meno, spalvų derinimo. Visi norintys nusivys juostelę ir išsiaiškins juostų naudojimo galimybes.

3. Naginių rekonstrukcija.
Seniausiam išlikusiam žmogaus apavui šiandien sukanka 10 tūkstančių metų – tai buvo iš papiruso lapų pagaminti sandalai, kuriuos avėjo senovės egiptiečiai. Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužinos batų raidos istoriją, gamins nagines, galės pasivaikščioti avėdami XI-XVI amžių auliukinių, pusbačių, batelių kopijomis.

4. Tapk archeologu.
Edukacinis užsiėmimas vyks tam pritaikytoje archeologinėje ekspozicijoje. „Atidengdami" kultūrinius sluoksnius, lankytojai keliaus laiko ratu susipažindami ir tyrinėdami lipdytinės ir žiestinės keramikos vystymosi raidą, tyrinės numizmatikos radinius ir jų istoriją, įvertins titnago pritaikymo galimybes. Sėdę prie mikroskopo, lankytojai įvertins atrasto daikto ypatybes, tyrinės kitus archeologinius radinius, mokysis daryti išvadas.

Liga Eglite nuotrauka

3. Alytaus piliakalnis

Adresas: GPS 54.396871, 24.078962 (WGS).

Alytaus piliakalnis įrengtas Alytaus mieste (I-asis Alytus), Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje – santakoje su Alytupiu. Piliakalnyje stovėjusi Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m.

Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės - pietų kryptimi, 28x20 m dydžio kiek žemesne pietine dalimi; aikštelėje sumūrytas aukuras. Piliakalnis buvo ariamas, išoriniu šlaitu aikštelės pakraščiais tęsiasi pusiau užslinkę apkasai. Terasa yra piliakalnio rytiniame šlaite, apie 4 m žemiau pylimo viršaus, ji iki 3 m pločio. Dabar čia įrengtas takas. 

Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno kunigaikštis Alyta, kuris pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, Alyta prasiveržė iš kryžiuočių apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ją paslėpė ir grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė tai sužinojusi taip graudžiai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi. Ir šiandien, greta piliakalnio, į Nemuną teka šis Mirgrausėlės ašarų upelis.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, geras asfalto privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė su pažymėtomis vietomis.

Įrengti informaciniai stendai (piliakalnio ir archeologijos muziejaus), nuorodos, WC. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštele, treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Muiželėnų miško rekreacinės zonos ir mitologinio Klebono akmens Nemune. Nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, parduotuvės ir kita infrastruktūra.

4. Alytaus kraštotyros muziejus

Adresas: Savanorių g. 6, Alytus; GPS 54.397854, 24.050482 (WGS).

Kontaktai: tel. +370 315 51 990, www.alytausmuziejus.lt

Alytaus kraštotyros muziejaus modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien čia saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. 

Muziejus parengė kilnojamą parodą poetišku pavadinimu „Kai sieloms neliko medžių". Tai vizualus pasakojimas apie jotvingius, kurie tikėjo pomirtiniu sielos persikėlimu. Neva žmogui mirus jo siela, apsipraususi ežere, persikeldavo į medžius: vyrų – į ąžuolus, moterų – į liepas ir egles. Tai nutikdavę, deja, pernelyg anksti ir dažnai, mat jotvingių žemė plytėjo pačioje žiaurių istorijos vėjų pagairėje. Juos nuolat puldinėjo priešai, tačiau ir jotvingiai skolingi nelikdavo, rengdavo karo žygius į svetimus tolimus kraštus. Tais rūsčiais, išgyvenimo kovomis persmelktais laikais mirčių būdavę tiek daug, jog sieloms jau nebeužtekdavę medžių... Šiandieniniai jotvingių palikuonys jau kitaip interpretuoja pastarąją frazę – gamta ima pamažu trauktis, užleisdama vis daugiau vietos industrijai, tad ir medžių, tinkamų sieloms įsikurti, vis mąžta...

Parodos „Kai sieloms neliko medžių" medžiaga pateikiama ant stilizuotų jotvingiškų lašo formos skydų – taip pabrėžiamas karingas šios genties būdas. Informacija iliustruota fotografijomis, lankytojai gali naudotis interaktyviu kompiuteriu.

Paroda sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje pristatomi objektai, kuriais jotvingių, Jotvos vardai visoje Lietuvoje įprasminami šiandieninių žmonių, antrojoje – identifikuojami Pietų Lietuvos vietovardžiai, asmenvardžiai, kuriuos tyrinėtojai priskiria jotvingiškai kilmei. Didelė dalis jų – tebevartojami. Pateikiami Alytaus kraštotyros muziejaus ekspedicijose užfiksuoti atradimai ir apibendrinta tyrinėjimų medžiaga.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Muziejuje vedamos edukacijos, susiję su Jotvingių tema, pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėmsViduramžių paslaptys papuošaluose. Kviečiame patyrinėti piečiausio Lietuvos regiono – Dzūkijos, kitaip vadinamos Dainavos, kilmės šaknų. Gal atpažinsite savyje išnykusios karingosios jotvingių genties kraują tekant jūsų gyslomis? Užsiėmimo metu tyrinėsime Alytaus kapinyno archeologinius radinius, aiškinsimės, kokias paslaptis slepia palikti ženklai ant papuošalų. Dalyviai įkvėpti viduramžių mistinės dvasios patys pasigamins senoviniu būdu juvelyrinį dirbinėlį. Kas žino, gal atpažinsite save kaip būsimą juvelyrą! Skirta 5-6 klasių mokiniams.Alytaus lobiai. Ar Jotvingis tik parduotuvė? O Dainava tik žurnalo pavadinimas? Su mažaisiais ieškosime atsakymų iš kur šie ir kiti pavadinimai kilę, ką slepia pasakymas: „Dzūkus į puolimą" ? Patyrinėję istorijos labirintus, išbandysime garbingą viduramžių juvelyro amatą. Jaunieji tyrinėtojai grįš namo kupini pasididžiavimo savo kraštu, o taip pat parsiveš namo savo rankų darbo viduramžiškų lauktuvių. Skirta 2-4 klasių mokiniams.

Alytaus TIC nuotrauka

5. Radžiūnų piliakalnis

Adresas: GPS 54.374310, 24.005352 (WGS).

Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete stūkso Nemuno kairiajame krante, prie nuostabių Kirmijos upelio šlaitų, pačiame Vidzgirio botaniniame draustinyje, kuris garsus ne tik ypatinga augalų įvairove, tačiau ir savo gamtiniu taku. Šis takas veda iki piliakalnio.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Iš vakarų jį supa gili dauba su joje tekančiu mažu Kirmijos upeliu, iš pietų ir rytų teka Nemunas, iš šiaurės jungiasi su Nemuno kranto aukštuma. Aplink piliakalnį, kelių ha plote būta senovinės gyvenvietės su giliu, mažai tyrinėtu kultūriniu sluoksniu. Rytų pašlaitėje palei Nemuną tęsiasi plati pakopa, kurios apgriuvusiame šlaite irgi rastas kultūrinis sluoksnis. Aptikta anglių, smulkių šukių. 

Neseniai greta šio piliakalnio buvo atrasti dar du piliakalniai – Radžiūnų piliakalnis ir Radžiūnų II piliakalnis.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai. Vidzgirio botaninio draustinio pažintinis gamtinis takas veda iki piliakalnio, todėl jį galima pasiekti ir pėsčiomis. Atvykstančiųjų į Vidzgirio botaninį draustinį bei jame esantį Radžiūnų piliakalnį patogumui įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, stendai, pastatytos nukreipiamosios rodyklės. Nusileidus nuo piliakalnio takas panemune veda iki netoli įsikūrusio nuotykių parko „Tarzanija" ir viešbučio-restorano „Dzūkijos dvaras". Piliakalnį galima pasiekti ir iš šio viešbučio. Prie piliakalnio įrengta ąžuolinių laiptų ir terasinių takų sistema. Piliakalnio papėdėje greta Nemuno įrengta lauko akmenų stacionari laužavietė, aplink ją pastatyti suoliukai. Per Kirmijos upelį pastatytas medinis lieptas. Pro piliakalnį eina Šv. Jokūbo kelias (atkarpa Alytus-Miroslavas).

Alytaus TIC nuotrauka

6. Žilvios piliakalnis

Adresas: 54.297792, 23.953746 (WGS)

Miroslavo seniūnijoje Pupasodžio kaime, beržų apsuptyje stūksantis Žilvios piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios upelio kairiajame krante. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu. Kraštuose ji apjuosta 10 m pločio, iki 1 m aukščio pylimu, kuris galuose aukštesnis: vakariniame gale – 3 m aukščio, 12 m pločio, rytiniame gale – 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaite buvusio kelio, apaugęs medžiais ir krūmais. Piliakalnis vadinamas ir Pupasodžio bei Tolkūnų vardais.

Šiaurės rytų ir rytų pašlaitėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. 

Viena iš piliakalnio legendų pasakoja, kad dėl bailumo buvo užkeikta septyniasdešimt Žilvios tvirtovėje buvusių kareivių, kurie Švento Jono naktį išeina ant kalno zuikiais pasivertę. Medžiotojai gyrėsi šovę į tuos zuikius, bet jų kulka neimanti ir visuomet sugendantis šautuvas.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis dalinai pritaikytas lankymui. Prie piliakalnio įrengtas informacinis stendas, laiptai. Priėjimas – per pievą.

G. Bernatavičiaus nuotrauka

7. Dzirmiškių piliakalnis

Adresas: 54.277292, 23.932205 (WGS)

Dzirmiškių piliakalnis, dar žinomas Dzirminiškių, Dzirmeniškių, Strupakalnio, Strumpakalnio, Dirmiškių vardais, įrengtas Dzirmiškių miške, prie Padirmiškės kaimo. Piliakalnis įrengtas bevardžio upelio kairiajame krante esančioje aukštesnėje vietoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės pietų kryptimi su kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. 1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Į šiaurę, vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio aptikta papėdės gyvenvietės pėdsakų. Rasta titnago skelčių, keramikos lygiu, grublėtu ir brūkšniuotu paviršiumi. Ne vienas tyrinėjęs piliakalnį pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms.

Legenda pasakoja, kad čia gyvenęs gražus krivis. Įsimylėjęs jis vieną vaidilutę, pasižadėjusią gyventi skaistybėje, ir ją vedęs. Tada ant jų kritusi dievų bausmė ir jie su šventovę įgrimzdę į kalną ir dabar ten gyveną. Iškilsią kartu su šventove pasaulio pabaigoje. Žmonės jiems atminti kalną apsodino rožėmis ir jas vadino piliarožėmis.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Privažiavimas miško keliu, įrengtos nuorodos, informacinis stendas.

A. Lavrėnovo nuotrauka

8. Kaukų ir Obelytės piliakalniai

Adresas: 54.352256, 23.784295 (WGS)

Netoli Miroslavo, Peršėkės upelio kairiajame krante, yra Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas, kurį sudaro skirtinguose kaimuose atsidūrę du piliakalniai, papilys ir papėdės gyvenvietė. Pagrindinis, Kaukų piliakalnis, įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Į vakarus nuo Kaukų piliakalnio, Peršėkės dešiniojo kranto aukštumos kampe, įrengtas kitas (dabar beveik sunaikintas) Obelytės piliakalnis. Šis piliakalnis, dar minimas Zomkaus ir Nugaros vardais, buvo gana didelis. 

Kau­kų-Obe­ly­tės pi­lia­kal­nių kom­plek­sas yra uni­ka­li vie­ta, tu­rin­ti gau­sų ra­di­nių kul­tū­ri­nį sluoks­nį, pa­gal tai ga­li­ma spręs­ti, kad šio­je vie­to­je vir­te vi­rė gy­ve­ni­mas, pre­ky­ba, ant­puo­liai, ku­riuos ga­li­ma at­sek­ti pa­gal aiš­kius čia sto­vė­ju­sios me­di­nės pi­lies su­de­gi­ni­mo ir at­sta­ty­mo po­žy­mius. Čia ras­ta be­ne di­džiau­sia Lie­tu­vo­je strė­lių ant­ga­lių, ku­rių įvai­ro­vė stul­bi­na ir nu­sa­ko tuo­me­ti­nių ant­puo­lių rim­tu­mą, ko­lek­ci­ja, o ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių gau­sa, ku­ri pri­klau­so ne vien jot­vin­giams, bet ir jų kai­my­nams, Ki­je­vo Ru­sios sla­vams, pa­sa­ko­ja apie tai, kad čia gy­ve­no kil­ni ir tur­tin­ga gen­tis, ku­ri vyk­dė pre­ky­bą su sa­vo kai­my­ni­nė­mis tau­to­mis, gy­nė sa­vo kraš­tą ir, ži­no­ma, vyk­dė puo­la­muo­sius žy­gius.           

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai. Yra privažiavimo kelias, informacinis stendas, įrengti laiptai, suolai.

Alytaus TIC nuotrauka

9. Bambininkų piliakalnis

Adresas: 54.428113, 23.603616 (WGS)

Bambininkų piliakalnis taip pat žinomas Ąžuolų Rago, Dembavaragio arba Ąžuolinių vardais, įrengtas Bambenos upės kairiajame krante. Piliakalnis žvalgytas 1954 ir 1962 m.  Aikštelėje rasta lipdytinės ir žiestosios keramikos šukių. Į pietus ir vakarus aptikta 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos. Spėjama, kad ant piliakalnio buvęs lietuvių aukuras. 

Legenda pasakoja, kad ant jo palaidotas paskutinis šios apylinkės Perkūno garbintojas Demburis. Jam dar gyvam esant čia buvusi iškasta duobė, kurioje jį palaidojo. Čia pasibaigę jo vargai, todėl ir piliakalnį pavadinę Dambavargiu.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Geras privažiavimas, įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, laiptai, informacinis stendas.

10. Akmenų muziejus "Jotvingių kiemas"

Adresas: Kybartų k. 5, Būdviečio sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.268047, 23.329790 (WGS).

Nuošaliame Kybartų kaime, Lietuvos – Lenkijos pasienyje, karininko Donato Mazurkevičiaus įkurtame muziejuje po atviru dangumi nemažą dalį „Jotvingių kiemo“ ekspozicijos sudaro gamtos paveldas. Visų pirma tai akmenys, suvežti iš aplinkinių laukų bei tolimesnių vietovių, neretai – labai įstabių formų. Gražiai ir kūrybiškai persipina Lazdijų gamtos ir žmonių istorijos. Greta unikalių gamtos kūrinių čia savo vietą rado šio krašto istorijos simboliai – karo laikų sviedinių tūtos, etnografiniai buities reikmenys, nuo valstybės sienos atgabenti jau nebenaudojami pasienio stulpai, atspindintys epochos peripetijas ir skaudžią praeitį. Didžiąją „Jotvingių kiemo“ ekspozicijos dalį sudaro senieji šio krašto žmonių buities reikmenys ir padargai.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Tai privačiam asmeniui priklausantis, lauke įrengtas muziejus. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, geras asfalto/žvyro dangos privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė. Ekskursijas veda muziejaus savininkas.

11. Rudaminos piliakalnis

Adresas: Rudaminos mstl., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.282538, 23.441151 (WGS).

Piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Gynybiniams tikslams piliakalnis naudotas V–XIV a. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Ant piliakalnio 1240 m. buvo pastatyta viena galingiausių jotvingių pilių – kunigaikščio Ringaudo pilis. Pasak legendos, pilyje Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Spėjama, kad pilį kryžiuočiai sunaikino 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, geras asfalto/žvyro dangos privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė. Yra informacinis stendas, įrengti mediniai laiptai. Netoli piliakalnio veikia Rudaminos amatų centras. Amatų centre vykdoma keramikos edukacija „Prakalbintas molio gabalėlis“, kurios metu galima pasigaminti dirbinį iš molio. Organizuojamos ekskursijos po Rudaminos miestelį (Šv. Trejybės bažnyčia, Rudaminos krašto muziejus, Rudaminos piliakalnis), karštos žolelių arbatos degustacijos. Galima užsisakyti bulvinių bandų, bulvinių „šiuškių“, šakotį, grikinę babką, mielinį pyragą, galima paskanauti gilių kavos.

12. Prelomčiškės piliakalnis

Adresas: Prelomciškės k., Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.312505, 23.655002 (WGS).

Piliakalnis – XIII amžiuje čia gyvenusių jotvingių palikimas. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios ežero krante. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Prie piliakalnio kasmet liepos mėnesį vyksta Oninių šventė.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, geras asfalto dangos privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė. Yra informaciniai stendai (Metelių regioninio parko ir piliakalnio), įrengti mediniai laiptai. Netoli piliakalnio, Metelių kaime veiklą vykdo Metelių kaimo bendruomenė „Tarp Dusios ir Metelio“. Galima užsisakyti žuvienės sriubos virimo edukaciją, pagal senolių tradicijas, alksnio malkomis rūkinamos žuvies.

13. Buteliūnų piliakalnis

Adresas: Buteliūnų k., Šlavantų sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.192535, 23.686332 (WGS).

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Prapunto ežero krante. Aikštelė ovali, pailga 17x12 m dydžio, iki 0,5 m iškilusiu viduriu.  Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžioje.

Objekto paslaugų infrastruktūra: 

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Prapunto ežero krante. Aikštelė ovali, pailga 17x12 m dydžio, iki 0,5 m iškilusiu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 820 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dabar dirvonuoja, iš vienos pusės apaugęs lapuočiais medžiais. 2001 m. E. Ivanauskas piliakalnyje ištyrė 16 m2 plotą, kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžioje.

14. Šlavantų piliakalnis

Adresas: Šlavantų k., Šlavantų sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.158693, 23.649360 (WGS).

Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I tūkstantmetyje–II tūkstantmečio pradžioje. 

Objekto paslaugų infrastruktūra:

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, geras asfalto/žvyro dangos privažiavimo kelias. Netoli piliakalnio, Gegutės kaime veiklą vykdo Gegutės kaimo bendruomenė. Galima užsisakyti žuvienės sriubos, Raganos kepsnių ir žolelių edukacijas. Organizuojamos važinėjimo su žirgais karieta ir rogėmis pramogos.

15. Paveisininkų piliakalnis

Adresas: Paveisininkų k., Veisiejų sen., Lazdijų r. sav.; GPS 54.075081, 23.607165 (WGS).

Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė, čia matyti piliakalnio viršutinė, gynybinė ir apatinė gyvenvietės dalys, vaizdas į ežerą ir kitą krantą. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. 

Objekto paslaugų infrastruktūra:

Piliakalnis pritaikytas lankymui. Įrengti informaciniai rudi kelio ženklai, medinės nuorodos. Žvyro dangos privažiavimo kelias, automobilių stovėjimo aikštelė. Yra informacinis stendas, įrengtas medinis takas, mediniai laiptai (reikalauja remonto). Netoli piliakalnio, Kapčiamiesčio miestelyje veiklą vykdo Kapčiamiesčio bendruomenė. Galima užsisakyti Dzūkiškų cepelinų ir „Dzūkų kepyklėlės“ gaminių degustaciją. Organizuojamos kelionės baidarėmis Baltosios Ančios upe.

16. Černiauskų piliakalnis

Adresas: Černiauskų k., Leipalingio sen., Druskininkų sav.; GPS 54.070278, 23.8675 (WGS).

Daugiau informacijos: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/252bc6ef-f3da-4d5a-a20f-50a48cb0a416/true

Objekto paslaugų infrastruktūra:

Piliakalnis dalinai pritaikytas lankymui. Objektą galima pasiekti automobiliu, dalį kelio reikia įveikti pėsčiomis.

17. Leipalingio dvaro sodybos rūmai

Adresas: Alėjos g. 30 Leipalingis, Druskininkų sav.; GPS 54.09816787755397, 23.860398481906298 (WGS).

Daugiau informacijos: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/29DA0600-45C3-4C90-A121-4A5F71AA70BB/true

Objekto paslaugų infrastruktūra:

Dvaro sodyboje yra muziejus, kuriame yra ekspozicija pasakojanti apie jotvingius Leipalingio apylinkėse. Dvare vedamos edukacijos. Galima sudalyvauti ekskursijoje, kurioje pasakojama dvaro, kuris ~ 250 metų priklausė Lietuvos didikų Sapiegų giminei istoriją, sužinoti, kas valdė dvarą po Sapiegų ir kaip klostėsi gyvenimas prie naujųjų savininkų, kokios pramogos buvo dvare, kuo žavi turtingas dvaro muziejus, sudalyvauti dvaro Ponios pamokose, ir su dvariškiais išmokti dvaro šokių žingsnelių.

Atsiliepimai

Komentuoti

Išmanioji programėlė / Audio gidas

Tai - interaktyvi, naujoviška, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė skirta Lietuvos ir užsienio lankytojams pažinti mūsų krašte esančius reikšmingus ir unikalius kultūros paveldo objektus bei žymius žmones