Lazdijų kraštas gali didžiuotis gausiu sakraliniu paveldu. Čia galima suskaičiuoti dvi koplyčias ir keturiolika bažnyčių. Visos jos savito architektūrinio stiliaus, turinčios išskirtines atsiradimo istorijas, menančios džiaugsmingiausius ir skausmingiausius Lazdijų krašto žmonių gyvenimo įvykius.
Viena įspūdingiausių Lazdijų dekanato bažnyčių – Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1817 m. Tai pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas – vienintelis toks stilių persipynimo atvejis Lietuvoje. Nors ir be bokštų, tačiau įspūdingo dydžio Veisiejų bažnyčia vadinama Dzūkijos katedra. Bažnyčios interjerą su penkiais altoriais puošia didikų Marijos ir Tado Oginskių epitafijos. Rūsyje įrengta bažnyčios fundatorių – kunigaikščių Marijos ir Tado Oginskių, Mato Žynevo ir Viktorijos Oginskaitės-Žynevienės kripta. Šalia bažnyčios, šventoriaus kampe, stovi medinė varpinė. Joje kabantis varpas datuojamas apie 1650 m. Bažnyčioje nuolat veikia Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija. Sakoma, kad Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia matoma 10 km atstumu nuo Veisiejų.
Daugumai tikinčiųjų taip pat gerai žinoma Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia, kitaip dar vadinama tiesiog Kryžių šventove, esanti pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio. Pasakojama, kad 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta Dievo Motinos paveikslo kopija. Karius žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, tačiau Dievo Motinos paveikslą vietos gyventojams pavyko paslėpti. Prabėgus keleriems metams, toje pačioje vietoje regėjimą atgavo apakęs šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės šioje vietoje ėmė rinktis pamaldoms. Tikima, kad stebuklingų galių turi ne tik Motinos paveikslas, bet ir trykštantis šaltinio vanduo. Kasmet organizuojami Sekminių ir Petrinių atlaidai. Pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta 1816 m. Naujoji Kryžių koplyčia pastatyta 2000-aisiais.
Lazdijų miestas didžiuojasi savo Šv. Onos bažnyčia. Remiantis istoriniais šaltiniais galima teigti, jog ši neobaroko stiliaus bažnyčia, pastatyta buvusiose kapinėse, yra jau šeštoji. 1895 m. kunigo Liudviko Adomaičio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir parama, pagal Felikso Lipskio projektą pastatytą šventovę konsekravo Seinų vyskupas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Onos titulas. Bažnyčios vidų puošia Varšuvoje pagaminti altoriai, sakykla ir kryžiaus kelio stotys. Bažnyčia neobarokinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su geležinėmis grotomis ir plytų mūro stulpais. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia išsiskiria unikalia architektūra. Bažnyčia netradicinė, savito plano, fasado proporcijos neįprastos, gausu neogotikinių elementų. Unikali statinio plastika sukurta siejant liaudies ir profesionalios architektūros tendencijas. Autorius originaliai interpretavo neogotikos formas ir panaudojo tuo laikotarpiu populiarius tautinio stiliaus elementus. Bažnyčios viduje – kuklus, be puošybos didysis altorius. Bažnyčia didelė ir labai jauki. Atrodo lyg išnyranti iš žemės su dviem dideliais bokštais frontone ir mažu bokšteliu gale, priešais zakristiją. Viename iš didžiųjų bokštų yra varpinė. Bažnyčios projektą 1926 m. sudarė ir statybai vadovavo klebonas, žinomas istorikas, kraštotyrininkas Jonas Reitelaitis (1884–1966). Tai vienintelis žinomas kunigas, kuris Lietuvos tarpukariu suprojektavo ir vadovavo bažnyčios statybai. Kad būtų patvirtintas projektas, jį turėjo pasirašyti diplomuotas architektas. Savo parašą sutiko padėti Vytautas Žemkalnis. Galbūt jis projektą kiek pakoregavo. Bažnyčią suprojektavęs kunigas J. Reitelaitis palaidotas jos šventoriuje.
Viena gražiausių Lazdijų rajono medinių bažnyčių – Šventežerio Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia. Šis statinys originalaus istorizmo epochos medinės architektūros pavyzdys. Medinis bažnyčios pastatas susideda iš trijų vienoje ašyje išdėstytų, laipsniškai žemėjančių tūrių. Pagrindinio tūrio kompozicija centriška, jis kvadratinio plano, su nusklembtais kampais, dengtas piramidiniu stogu. Kiti tūriai stačiakampiai. Pirmasis sakralinis pastatas – evangelikų-reformatų bažnyčia Šventežeryje pastatyta Radvilų 1598 m. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. 1746 m. dvaro ir miestelio savininko Karolio Radvilos iniciatyva pastatyti nauji mediniai maldos namai. 1783 m. Seirijų bažnyčios inventoriuje minima grafo Tiškevičiaus naujai pastatyta, tiksliau – perstatyta, Šventežerio bažnyčia. Ji buvo dvibokštė, suręsta iš senų sienojų su nauju prieangiu. Nuo 1824 iki 1830 m. šis senas pastatas dėl nesaugumo uždarytas, 1831 m. iš pagrindų suremontuotas. 1863 m. jos būklė buvo bloga, todėl parengtas naujos, mūrinės bažnyčios projektas. Statybos nepradėjus, 1865 m. spalio 15 d. sudegė senoji bažnyčia. Per mėnesį buvo pastatyti laikini maldos namai, į kuriuos perkeltas visas gaisro metu išgelbėtas inventorius. 1871 m. spalio 20 d. sudegė ir laikinasis pastatas, šįsyk su visu bažnyčios turtu. 1880 m. į Šventežerį perkelta Šlavantų dvaro kapinėse 1822 m. buvusi suręsta medinė Gauronskių šeimos koplyčia. Prie jos pristačius dvi zakristijas, bokštą ir portiką, viduje įrengus galeriją, 1882 m. užbaigta originalios neoklasicistinės architektūros bažnyčia. 1886 m. įrengti altoriai. 1907 m. perdarytas bokštas, bažnyčios pamatai. Tarpukario metais perdažytas bažnyčios vidus, 1932 m. šventorius aptvertas betonine tvora. 1953 m. virš zakristijos iškeltas antrasis aukštas, pakeistos dvi portiko kolonos, išdažyta išorė ir vidus, atnaujinti altoriai.
Tai tik keletas iš Lazdijų krašte esančių unikaliomis istorijomis ir architektūriniais sprendimais pasižyminčių maldos namų. Visiems ketinantiems leistis į kelionę po Lazdijų kraštą ir pasigrožėti savitu maldos namų grožiu bei pajusti juose tvyrančią ramybę Lazdijų turizmo informacinis centras paruošė sakralinio paveldo Lazdijų krašte žemėlapį.
Atsiliepimai