Lazdijų krašto istorija pažymėta legendinės jotvingių genties pėdsakais, kovomis už Lietuvos laisvę, poetų Salomėjos neries bei Sigito Gedos eilėmis, čia gyvenusių žmonių gerais darbais, atradimais ir kūriniais. Unikalius Lazdijų krašto istorijos įvykius, kultūrą, tradicijas, šio krašto žmonių gyvenimus ir nuveiktus darbus mena čia esantys muziejai.
Lazdijų mieste esantis Lazdijų krašto muziejaus pastatas pats yra vienas seniausių miesto eksponatų. 1920-1936 m. čia veikė Seinų „Žiburio“ gimnazija. Šiam laikotarpiui atminti muziejuje įrengta „Senoji gimnazijos klasė“, kurioje pristatoma krašto švietimo istorija, o lankytojus pasitinka gimnazijos direktorius, pedagogas, kunigas Motiejus Gustaitis. Šioje ekspozicijoje galima susipažinti su senosiomis mokymo priemonėmis, pasėdėti senuosiuose mokykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna. Antrame muziejaus aukšte eksponuojama medžiaga apie poetę Salomėją Nėrį. 1928–1931 metais poetė gyveno Lazdijuose ir gimnazijoje dėstė lietuvių bei vokiečių kalbas. Muziejuje galima apžiūrėti jos kambarį, dėl savo formos pramintą „karstu“, bei poetės kūrybos ekspoziciją su šviesos instaliacija „Smėlio takas“ skirta įamžinti poetės eilėraščių rinkiniui „Pėdos smėly“, kurį poetė išleido gyvendama Lazdijuose.
Kovas už Lietuvos laisvę Lazdijų mieste mena Laisvės kovų muziejus. Laisvės kovų muziejus pradėtas kurti visuomeniniais pagrindais 1992 m. Lazdijų rajono tremtinių, partizanų, politinių kalinių ir jų artimųjų iniciatyva. Ekspozicija įrengta name, kuriame pokario metais buvo įsikūrusi Valstybinio saugumo Lazdijų būstinė (KGB). Muziejuje galima pamatyti surinktus politinių kalinių, tremtinių, partizanų, jų ryšininkų, kitų gyventojų prisiminimus, daiktinius liudijimus apie 1944–1953 m. laisvės kovas bei Lazdijų krašto gyventojų trėmimo ir įkalinimo etapus. Laisvės kovas Dainavos apygardos Šarūno rinktinėje sovietų okupacijos metais atspindi inovatyvi ekspozicija, kurioje surinkta medžiaga apie Lazdijų krašto kovotojus, jų atminimo įamžinimo vietas. Muziejuje yra ir atskira ekspozicija Lazdijų krašte augusiam legendiniam Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Muziejus dėl šiuo metu vykdomų modernizavimo darbų laikinai lankytojų nepriima. Atsinaujinęs ir iš senojo pastato į kitą Vytauto gatvės pusę persikėlęs muziejus lankytojams naujų ir inovatyvių pažinimo galimybių turėtų pasiūlyti dar šiais metais.
Veisiejų miesto ir jo žmonių istoriją saugo Veisiejų krašto muziejus. Muziejus įkurtas 1998 m. vasario 16 d. Muziejuje sukaupta daug Veisiejų mokyklos istoriją atspindinčių bei apie veisiejiečių tremtį ir kitus krašto istorijos vingius pasakojančių eksponatų. Viena muziejaus ekspozicija skirta gydytojui okulistui, tarptautinės esperanto kalbos įkūrėjui Liudvikui Lazeriui Zamenhofui, kuris 1885 m. atvyko dirbti į Veisiejus ir čia baigė kurti esperanto kalbą. Kitas kambarys skirtas garsių veisiejiškių atminimui. Čia eksponuojama medžiaga apie vargonininką, kompozitorių Juozą Neimontą bei poetą Sigitą Gedą. Veisiejų krašto muziejus nėra vienintelis muziejus Veisiejų mieste. Privatus Albino Jarmalos kalendorių muziejus įsikūręs jo sodyboje Veisiejuose, ant vaizdingo Ančios ežero kranto esančios pirties-elingo patalpose. Muziejuje surinkta per 4000 eksponatų. Čia eksponuojami įdomesni iš įvairių pasaulio valstybių ar egzotiškų Žemės kampelių surinkti kalendoriai. Muziejuje skirta vietos ir Lazdijų krašto kalendoriams bei Geografijos kalendoriams, kuriuos sudarė Lazdijų rajono mokytojai ekspertai – lazdijietis Jonas Malinauskas ir šio kalendorių muziejaus įkūrėjas Albinas Jarmala.
Kapčiamiestyje Emilijos Pliaterytės vardo muziejus pradėtas kurti 1984 m. Čia veikia 4 ekspozicijos. Pati didžiausia iš jų skirta 1831 m. sukilimo dalyvei, kapitonei, grafaitei Emilijai Pliaterytei – lietuviškajai Žanai d’Ark, kurios narsa, jos žygdarbiai ir didvyriškumas tapo pavyzdžiu ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių bei kitų tautų žmonėms. Muziejuje galima pamatyti ir etnografinę ekspoziciją, kuri atspindi XX a. pradžios Kapčiamiesčio tradicinę kultūrą, buitį. Čia eksponuojami senoviniai ūkio padargai, namų apyvokos daiktai, baldai. Muziejuje gausu eksponatų susijusių su žinomais Kapčiamiesčio krašto žmonėmis: kompozitoriumi Česlovu Sasnausku, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene, pirmąja LTV diktore Gražina Bigelyte-Bulaviene, inžinieriumi, keliautoju, fotografu, ekspedicijų į Sibiro tremties vietas pradininku, bendrijos „Lemtis“ įkūrėju Antanu Sadecku ir kitais.
Atminimo muziejais tapo ir iškilių Lazdijų krašto žmonių gyvenimo vietos. Lazdijų mieste Dzūkijos krašto švietėjo, pavyzdingo dvasininko, poeto, simbolizmo pradininko, rašytojo, muzikologo ir kalbininko, vertėjo iš lotynų, prancūzų, lenkų, rusų, vokiečių kalbų, pedagogo, filosofijos daktaro, pirmojo lietuviško „Stilistikos“ vadovėlio autoriaus Motiejaus Gustaičio gyvenimą mena memorialinis namas, kuriame jis gyveno 1924–1927 m. Krikštonių kaime kunigo, Krikštonių bažnyčios projektuotojo ir statytojo, visuomenininko, švietėjo, istoriko Jono Reitelaičio atminimas saugomas name, kuriame jis gyveno 1950–1966 m. Čia saugomi jo asmeniniai daiktai, kai kurie jo darbai. Gegutės kaime esančioje Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bažnyčios klebonijoje, kurioje 1974–1984 m. gyveno kunigas, žymus XX a. antros pusės disidentas, kovotojas už tikinčiųjų teises Juozas Zdebskis, įrengta jam skirta memorialinė ekspozicija. Čia eksponuojami kunigo liturginiai rūbai, asmeniniai daiktai.
Lazdijų krašte gyvenusių jotvingių dvasią pajusti galima Kybartų kaime karininko Donato Mazurkevičiaus įkurtame muziejuje po atviru dangumi „Jotvingių kiemas“. Nemažą dalį muziejaus ekspozicijos sudaro gamtos paveldas. Visų pirma tai akmenys, suvežti iš aplinkinių laukų bei tolimesnių vietovių, neretai – labai įstabių formų. Muziejuje gražiai ir kūrybiškai persipina Lazdijų gamtos ir žmonių istorijos. Greta unikalių gamtos kūrinių čia savo vietą rado šio krašto istorijos simboliai, atspindintys epochos peripetijas ir skaudžią praeitį. Nemažą „Jotvingių kiemo“ ekspozicijos dalį sudaro ir senieji šio krašto žmonių buities reikmenys bei padargai. Iš arčiau susipažinti su Dzūkijos kaimo buitimi galima ir apsilankius etnografinėje Prano Dzūko sodyboje. Sodybą sudaro troba, svirnas, kluonas, geras tvartas, senasis tvartas ir kalvė. Visuose pastatuose veikia senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų ekspozicijos.
Muziejai yra geriausia vieta susipažinti su Lazdijų krašto istorija, tradicijomis, čia gyvenusių žmonių išgyvenimais ir buitimi. Jūsų patogumui Lazdijų turizmo informacinis centras paruošė Lazdijų krašto muziejų žemėlapį. Naudodamiesi žemėlapiu galėsi susidaryti Jums patogiausią maršrutą ir aplankyti visus Lazdijų krašto muziejus. Atvykite ir pažinkite Lazdijų kraštą!
Atsiliepimai