Lazdijų krašto archeologinis paveldas

Birželio 18-20 dienomis minime Europos archeologijos dienas. Šia proga kviečiame susipažinti su žinomiausiais Lazdijų krašto archeologinio paveldo objektais bei maršrutais.

Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Gynybiniams tikslams piliakalnis naudotas V–XIV a., įrengtas per 4 kartus poledynmečiu susiformavusioje kalvoje, kurios aukštis virš jūros lygio 198 m, plotis 60 m, ilgis 83 m. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Virš pylimo kilo mediniai gynybiniai įtvirtinimai. Ant piliakalnio 1240 m. buvo pastatyta viena galingiausių jotvingių pilių – kunigaikščio Ringaudo pilis. Pasak legendos, pilyje Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Spėjama, kad pilį kryžiuočiai sunaikino 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos.

Prelomčiškės piliakalnis – XIII amžiuje čia gyvenusių jotvingių palikimas. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios ežero krante. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Prie piliakalnio kasmet liepos mėnesį vyksta Oninių šventė.

Kapčiamiesčio akmens amžiaus senovės gyvenvietė, žmonių vadinama „Pinčiaragiu“ ar „Palangėle“ yra už 2 km į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios upės kilpoje, dešiniajame krante. Žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu čia rasta titnaginių strėlių antgalių, skelčių, nuoskalų, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių. Senovės gyvenvietės teritorijoje įrengta turizmo infrastruktūra: lauko baldai, informacinis stendas, automobilių stovėjimo aikštelė, valčių prieplauka, laiptai.

Ančios ežero pusiasalyje yra respublikinės reikšmės archeologinis paminklas – senoviniai gynybiniai įtvirtinimai, dar vadinami „Okopkomis“. Tai 5-6 m aukščio pylimas, žiedu juosiantis trapecijos formos aikštelę. Vainežerio gynybinis įtvirtinimas minimas ir Justinavos vardu, kadangi netoliese būta Justinavo dvaro. Manoma, kad šie gynybiniai įtvirtinimai buvo įrengti dvarininkų XV–XVIII amžiuje ir naudojami karo su Švedija ir Rusija metais (1701–1721). Tuo metu tokie gynybiniai įtvirtinimai buvo įrengiami netoli dvarų. Vietos gyventojai pasakojo, kad 1812 m. šiame kalne buvę prancūzų apkasai – „okopkos” ir dėl to jis vadinamas „Okopkos kalnu”. 1863 m. čia slapstėsi sukilėliai. 1935 m. rugsėjo 15 d. Kapčiamiesčio nuovados viršininko užpildytoje anketoje nurodoma, kad vietomis matosi plytų mūro pamatai ir vienoje vietoje būta rūsio.

Per Lazdijų kraštą vingiuoja du pažintiniai archeologiniai maršrutai - Jotvingių kelias bei Dzūkijos piliakalnių kelias. Jotvingių kelio maršrutas vingiuoja per keturias Pietų Lietuvos savivaldybes. Keliaudami Alytaus miesto ir rajono bei Lazdijų ir Druskininkų rajonų savivaldybes jungiančiu maršrutu pažinsite didingosios jotvingių genties istoriją ir palikimą. Maršrutą sudaro net 17 su istorine jotvingių praeitimi susijusių objektų. Dzūkijos piliakalnių kelios maršrutas jungia 16 piliakalnių ir 4 savivaldybes: Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Trakų. Pasirinkę šį maršrutą turėsite progą ne tik užkopti į piliakalnių viršūnes ir pasigrožėti nuo jų atsiveriančiais vaizdais, bet ir susipažinti su čia gyvenančiais žmonėmis, kurie puoselėja savo krašto amatus, kuria tradicinius dirbinius, gamina patiekalus, pasakoja legendas.

Paminėkite Europos archeologijos dienas Lazdijų krašte aplankydami šiuos bei kitus archeologinio paveldo objektus. Visą informaciją apie lankomus objektus bei maršrutus rasite Lazdijų turizmo informacinio centro tinklapyje www.lazdijai-turizmas.lt.