VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< rugpjūtis, 2019 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pažintinė ekskursija maršrutu Lazdijai–Veisiejai–Kapčiamiestis, kurios metu mokiniams pasakojama ne tik apie mūsų krašte gimusių ar gyvenusių garsų poetų ir rašytojų: Salomėjos Nėries, Motiejaus Gustaičio, Bitės Vilimaitės, Sigito Gedos; kompozitorių Juozo Neimonto, Česlovo Sasnausko gyvenimą ir kūrybą, bet ir atliekamos kūrybinės užduotys, sprendžiami testai ir kryžiažodžiai, vaišinamasi žolelių arbata.

 

1. Lazdijų krašto muziejus

Pastato, kuriame dabar veikia Lazdijų krašto muziejus, antrajame aukšte 1928–1929 m. gyveno poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Dabar muziejuje veikia dvi nuolatinės ekspozicijos. Kambaryje, vadinamame „karstu“, yra baldai – tokie pat, kokie čia stovėjo, kai apsigyveno jaunutė mokytoja Salomėja Bačinskaitė. Kitame kambaryje įrengta Salomėjos Nėries gyvenimui ir kūrybai atminti skirta ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos iš įvairių poetės gyvenimo laikotarpių. Gyvendama Lazdijuose Salomėja Nėris sukūrė eilėraščių rinkinį ,,Pėdos smėly“. Šiam kūriniui įamžinti ekspoziciniame kambaryje įrengtas smėlio takas, kuriame įspaustos pėdos smėlyje, vedančios Salomėjos Nėries portreto, išgraviruoto stikle, link.

Jaunesnių klasių moksleiviams skiriamos kūrybinės užduotys: klausomasi aktorių skaitomų poetės eilėraščių, piešiamos iliustracijos eilėraščiams. Vyresnieji moksleiviai žinias pasitikrina  spręsdami testus ir kryžiažodžius.

Pirmajame muziejaus aukšte aplankoma ekspozicija, skirta kunigui, filosofijos daktarui, poetui, vertėjui, literatūros ir kultūros tyrinėtojui, Dzūkijos švietėjui, Seinų „Žiburio“ gimnazijos Lazdijuose direktoriui Motiejui Gustaičiui. Esant galimybei, muziejaus kieme aplankomas memorialinis M. Gustaičio namas, kuriame įrengta ekspozicija šiam iškiliam žmogui atminti.

 

2. Veisiejų krašto muziejus

Atvykę į Veisiejų krašto muziejų sužinosite, kad smėlėtų Veisiejų krašto kalvų, visada žaliuojančių pušynų ir ežerų žydrumos apsuptyje užaugo talentingas poetas Sigitas Geda (1943–2008). Jo vaikystė prabėgo prie mėlynojo Teiro ežero. Poeto kūrybinį kelią S. Geda pradėjo dar besimokydamas Veisiejų vidurinėje mokykloje. Veisiejų krašto muziejus saugo šio iškilaus žmogaus, Lazdijų rajono garbės piliečio atminimą. Muziejuje galima pasklaidyti S. Gedos knygas, pamatyti filmuotą medžiagą apie poetą ir tarsi susitikti su juo, pasiklausyti, ką čiulbėjo „strazdas“ ar „baltoji varnelė“.

35 metus Veisiejuose, prie nuostabaus Ančios ežero, gyveno ir dirbo Lietuvos dainius, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas Juozas Neimontas (1875–1963). Veisiejų krašto muziejuje jam skirta ekspozicija pasakoja apie vieną pirmųjų lietuvių muzikų – chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais Lietuvai metais organizavusį chorus ir rengusį lietuviškus vakarus – koncertus. J. Neimontas rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuviškąją spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. Veisiejuose buvo sukurti ir išleisti dainų rinkiniai, pritaikyti keturiems mišriems balsams: „Perlų vainikas“, „Neverk, mergele“, „Siuntė močiutė“, „Svetimoj šaly“. Veisiejų miestas saugo šio puikaus žmogaus atminimą. Senosiose civilinėse kapinėse, šeimos kape, amžinajam poilsiui atgulė J. Neimonto palaikai, o namo, kuriame gyveno Neimontų šeima, vietoje 1991 m. atidengta paminklinė kompozicija.

 

3. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje susipažinsite su kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, dainininko Česlovo Sasnausko (1867–1916) biografija ir kūryba. Kompozitorius gimė 1867 m. birželio 19 d. Kapčiamiestyje. Jo tėvas buvo Kapčiamiesčio bažnyčios vargonininkas. Česlovas nuo mažų dienų buvo mokomas groti vargonais. 1891 m. kompozitorius persikėlė gyventi į Peterburgą, kur pradėjo vadovauti chorams, vargoninkavo Šv. Kotrynos bažnyčioje, dirbo dėstytoju miesto mokyklose, dvasinėje akademijoje ir seminarijoje. Čia jis įkūrė operos trupę, dainavo vyrų vokaliniame kvartete. Č.  Sasnauskas dalyvavo Peterburgo Lietuvių mokslo draugijos dainų rinkimo komisijos darbe, Lietuvių dailės draugijos veikloje, rūpinosi lietuviškos muzikos terminija, leido „Lietuviškos muzikos“ sąsiuvinius, harmonizavo lietuvių liaudies dainas. Č. Sasnauskas mėgo lankytis gimtajame Kapčiamiestyje, groti vargonais senutėlėje bažnyčioje. Kapčiamiesčio žmonės gerbia kraštiečio atminimą. Namo, kuriame gimė ir užaugo Č. Sasnauskas, vietoje dabar stovi miestelio kultūros namai. Prie jų sienos pritvirtinta memorialinė lenta kompozitoriui atminti.

Ne mažiau garsi talentinga kraštietė Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė (g. 1946 m.). Muziejuje susipažinsite su liaudies dainų atlikėjos biografija, išgirsite, kaip drąsiai ir  novatoriškai ji atlieka liaudies dainas. Iš Kareivonių kaimo kilusi dainininkė dainavimo tradiciją paveldėjo iš senųjų dainingojo krašto giesmininkų. Liaudies muzika tapo jos gyvenimo būdu ir specialybe.

Vienas ryškiausių V. Povilionienės projektų – istorinių dainų karo tematika, aranžuotų kompozitoriaus Giedriaus Svilainio, programa „Kada sūneliai sugrįš“, įrašyta su Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestru. Šiuos kūrinius galėsite išgirsti ekskursijos metu.

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus saugo iškilaus žmogaus Vinco Kazoko (1919–1984) atminimą. Poetas, vertėjas, žurnalistas ir redaktorius gimė 1919 m. sausio 15 d. gražiosiose Dzūkijos apylinkėse – Mėčiūnų kaime, Kapčiamiesčio valsčiuje, Seinų apskrityje. Nuo 1961 m. V. Kazokas redagavo Australijos lietuvių laikraštį „Mūsų pastogė“, rašė jam vedamuosius straipsnius. 1953 m. išleido eilėraščių rinkinį „Sapnų pėdomis“. Po jo mirties 1989 m. buvo išleistas poezijos rinkinys „Ugnis ir žodis“.

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje lankytojų širdis džiugins paprasta, suprantama V. Kazoko poezija. Eilėraščiuose jaučiamas gimtinės ilgesys, atstumto ir nesuprasto žmogaus skundas ir ieškojimas artimos, draugiškos širdies. Muziejaus ekspozicijoje –  asmeniniai V. Kazoko daiktai, poezijos rinkiniai.

Ekskursijos metu lankytojai galės atsigaivinti aromatinga, dzūkiška žolelių arbata „Kapčiamiesčio girios simfonija“, padiskutuoti apie mūsų krašto iškilias asmenybes.