VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< liepa, 2019 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Didžiausia bažnyčia Lazdijų krašte vadinama Dzūkijos katedra. Tai architektūros paminklas pradėtas statyti 1762 m, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio iniciatyva. Barokinės struktūros klasicistinių formų bebokštė bažnyčia baigta 1817 m. 1965 m. Veisiejų bažnyčia buvo paskelbta vietinės reikšmės paminklu. Bažnyčioje gausu dailės paminklų: varpas, skulptūros, paveikslai, stacijos, vargonai. Bažnyčios interjerą su penkiais altoriais puošia didikų M. ir T. Oginskių epitafijos. Rūsyje įrengta bažnyčios fundatorių kunigaikščių Tado ir Marijos Oginskių, Mato Žynevo ir Viktorijos Oginskaitės Žynevienės kripta. Šalia bažnyčios stovi varpinė, kurioje yra seniausias rajone žalvarinis varpas, nulietas 1650 m.
Laikotarpis. XIX a. pr. 

Adresas: Dariaus ir Girėno g. 1, Veisiejai, Lazdijų r. sav.
 

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia

Rudaminos buvusio dvaro rūmai ir parkas, klebonija ir Švč.Trejybės bažnyčia – darni architektūros paveldo sankaupa, atspindinti visą Rudaminos miestelio praeitį. Bažnyčia Rudaminoje pradėta statyti 1757 m. tuometinio vietos dvarininko Mykalojaus Sušickio lėšomis. Bažnyčia yra ankstyvojo baroko architektūros paminklas. Ji buvo perstatyta 1913 m. Joje gausu dailės, smulkios kalvystės darbų, išlikęs Marijos Rožančinės paveikslas su aptaisais.
Laikotarpis. 1757 m.

Adresas: Jotvingių takas 2, Rudamina, Lazdijų sen., Lazdijų r. sav.

GPS: 54.288725, 23.449539 (WGS)

Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia

Bažnyčia stačiakampio plano, darnių proporcijų, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis.

Nuotrauka Viktoro Galumbausko.

Adresas: Bažnyčios g. 8, Būdviečio k., Būdviečio sen., Lazdijų r. sav.

GPS: 54.287084, 23.329266 (WGS)

Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčia

Šeštokų Šv. Mergelės Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčia pastatyta 1922–1924 m. pagal inžinieriaus J. Vitembergo projektą. 1928 m. įrengti trys altoriai. Du šoninius padirbo meistras A. Soraka, didįjį – A. Karalius. 1935 m. pastatyti vargonai. Karo metais bažnyčia gerokai nukentėjo. Ji stovi lygioje vietoje, prie nedidelės gatvelės. Netoliese praeina geležinkelis. Pastatas medinis, lotyniško kryžiaus formos, vienanavis, dvibokštis. Už šoninių koplyčių nava pratęsta to paties pločio tiesia siena užbaigta presbiterija. Gale yra zakristija. 
Bažnyčia grakščių proporcijų, darnaus silueto. Plokščiame pagrindiniame fasade vyrauja kvadratiniai, į tarpsnius suskaidyti bokštai su aukštais piramidiniais stogais. Viduriniąją fasado dalį  užbaigia lėkštas trikampis skydas. Įėjimą pabrėžia dvišlaitis stogelis. Visuose fasaduose išdėstyti stačiakampiai langai su apvadais ir prikaltėmis. Virš presbiterijos kyla nedidelis kvadratinis ažūrinis bokštelis. 
Bažnyčios vidus erdvus ir paprastas, lubos – kryžmai susikertančių cilindrinių skliautų formos, apačioje apjuostos profiliuotu karnizu. Interjere išsiskiria  elektrinės kompozicijos altoriai, platus, vidury išsišovęs į priekį vargonų choras. Virš klausyklos įrengta sakykla papuošta roko ornamentais.

Adresas:

Kovo 11-osios g. 4 Šeštokai, Lazdijų raj.

 

Krosnos Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia

Krosnos Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1842 m. Apie 1655 m. Krosnoje buvo ąžuolinė koplyčia. 1760 m. įkurta parapija, sudaryta iš Simniškei priklausiusių kaimų, ir pastatyta medinė bažnyčia (nugriauta 1838 m.). Dabartinė bažnyčia pastatyta 1840–1842 m. parapijiečių ir valdžios lėšomis.Šventorius aptvertas 1871 m. 1907–1910 m. įrengti vargonai. 1912–1913 m. bažnyčia padidinta pagal Kalvarijos apskrities inžinieriaus K. Vasiliausko projektą. 1915 m. Rusijos kareiviai pagrobė varpus. 1920–1921 m. bažnyčia remontuota, perdažyta. 1921 m. M. Kasiulis presbiterijos lubose nutapė Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos atvaizdą. 1932 m. pastatas suremontuotas. Buvo parengtas J. Dragašiaus projektas paaukštinti bokštus, tačiau jis neįgyvendintas. 1935 m. pagal Marijampolės apskrities inžinieriaus Adolfo Lukošaičio projektą sutvarkytas šventorių supęs šlaitas, įrengti laiptai,pastatyta šventoriaus tvora, 1937 m. – šventoriaus vartai. 1938 m. į bokštą įkeltas naujas varpas. Tais metais buvo nupirkti du varpai.   

1959 m. bažnyčia dar kartą suremontuota. Ji stovi ant kalvos, Marijampolės–Simno kelio šiaurės pusėje, pagrindiniu – pietvakarių – fasadu atgręžta į kelią. Nuo kelio į šventorių veda laiptai. Šventoriuje stovi du kryžiai ir koplytėlė. Bažnyčia vienanavė, dvibokštė. Jos planas – ištęstas stačiakampis su siauresne už navą presbiterija, kuri baigiasi tiesia apside ir abipus jos esančiomis zakristijomis. Pastato architektūra nesudėtingų orderinių romantizmo formų, bokštai stilizuoti neobarokiniai. Pagrindinio fasado kompozicija artima klasicistinėms bažnyčioms: imituotas portikas, vidurinė plokštuma ištraukta į priekį, suskaidyta piliastrais, į kuriuos remiasi platus friza

s, o viršų vainikuoja trikampis frontonas su Kristaus skulptūra. Stačiakampė portalo anga paryškinta tiesiu sandriku. Šoniniai fasadai su stačiakampiais aukštai išdėstytais langais; plokštumos suskaidytus rustais. Fasadus horizontaliai dalija cokolis ir frizas. Viršų juosia karnizas. Vidaus erdvė kompaktiška. Centrinė nava ir presbiterija vienodo aukščio, lygių lubų. Sienas skaido jonėninio orderio puskolonės, dažytos imituojant marmurą, juosia platus frizas su karnizu, kuris iliuzoriškai  dažytas imituojant jonikus ir dantukus. Lubos puoštos geometrinių ir augalinių motyvų ornamentais. Vargonų chorų sienelė aklina, lenkto kontūro.

Nuotrauka Viktoro Galumbausko.

Adresas:

Alytaus g. 55, Krosna, Lazdijų raj.

Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Pastatyta 1822 m. Kol kas neaptikta duomenų, kad prieš 1619 m. čia galėjo būti koplyčia ar bažnyčia. Povilo Sapiegos funduota bažnyčia pastatyta 1619 m. Ją 1655 m. (?) sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyti laikini maldos namai. Apie 1720 m. Mykolas Servacas Višnioveckis pastatydino medinę malksnomis dengtą bebokštę su kupolu bažnyčią. 1785 m. ji remontuota, pastatyta nauja varpinė. 1807-08-12 į bažnyčią trenkė perkūnas ir ji sudegė. 1809 m. šventoriuje pastatyta laikina, o 1818–1822 m. nauja skaldytų akmenų bažnyčia. Jos langų ir durų apvadai iš plytų. Daugiausia lėšų skyrė dvaro valdytojas Tomas Ušinskis, darbus vykdė statybos rangovas Finkelis iš Seinų. 1885–1890 m. bažnyčia padidinta: pridurtas priekis su dviem bokštais, suskliaustos lubos, sustiprinti pamatai, išlietos cementinės grindys, įrengtas naujas didysis altorius, pastatyta varpinė. Galbūt tada pakeistas bažnyčios titulas, nes 1822 m. pastatytoji bažnyčia buvo konsekruota Šv. arkangelo Mykolo ir šv. Jurgio kankinio vardu. 1898 m. šventorius aptvertas akmens tvora. 1909 m. įtaisyti J. Garalevičiaus darbo vargonai. 1914 m. Rusijos kareiviai išsivežė tris varpus. Tarpukariu kun. V. Jurgilo lėšomis Bochume buvo nupirkti trys plieniniai varpai. 

Bažnyčia stovi aukštumoje, gyvenvietės šiaurinėje dalyje, atokiau nuo aikštės, kelio Simnas–Seirijai vakarų pusėje, šonu į kelią. Į bažnyčią veda šlaite įrengti laiptai. Šventorius netaisyklingos formos, aptvertas akmens mūro tvora; jame stovi du kryžiai, o priešais pagrindinį fasadą – dvi mūro koplyčios – mauzoliejai. Jos kvadratinio plano, dviejų tarpsnių, eklektinių formų. Vakarinė koplyčia, pasak J. Reitelaičio, pastatyta 1895 m., dabar perdirbta į kleboniją. Pietinė koplyčia kaip nauja minima 1875 m. inventoriuje. Išmūryta Metelių savininkų Ušinskų lėšomis ir buvo jų kapavietė.

Bažnyčia dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Planas asimetriškas: abipus presbiterijos yra nevienodo dydžio zakristijos. Presbiterija užbaigta trisiene apside. Didžioji nava dvigubai platesnė už šonines. 
Bažnyčios architektūra eklektinė – susipina klasicizmo ir neobaroko formos. Fasaduose ypač ryški riba tarp akmens mūro dalies ir tinkuoto priekio su bokštais. Pagrindiniame fasade vyrauja neobaroko formos. Jo horizontalumą paryškina profiliuota trauka, dalijanti visą plokštumą į du tarpsnius, ir horizontalūs rastai. Bokštų apatinį tarpsnį riboja plačios rustuotos mentės, peraugančios į suporintus piliastrus; viršutiniai tarpsniai siauresni, su nusklembtais kampais. Eklektikos fasadui teikia ir vidurinės dalies frontonas su smailėjančiomis angomis – visai ekspozicijai svetimas elementas. 
Šoniniuose navų dalies ir apsidės fasaduose vyrauja netinkuotos akmens mūro plokštumos su raudonų plytų detalėmis. Langai segmentinių arkų, apjuosti raudonų plytų apvadais. Viršų juosia plytų frizas ir keturių traukų karnizas. 
Viduje vyrauja didžiosios navos erdvė, perdengta cilindriniu skliautu. Navas skiria dvi poros piliorių, sujungtų arkomis. Šoninių arkų sienos ir lubos lygios, virš zakristijos įrengtos emporos. Yra trys altoriai. Vargonų prospektas gana puošnus, orderinių formų.

Adresas:

Ežero g. 6, Meteliai, Lazdijų r. sav.

Lazdijų Šv. Onos bažnyčia

Pastatyta 1893 m. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta Stanislovo Dovainio (Dovainos) pastangomis apie 1560 m. kapinėse. Antrąją – vienabokštę, medinę – 1652 m. statė meistras S. Miciutavičius. 1715 m. ji buvo suremontuota, 1744 m. perstatyta, 1774 m. vėl atnaujinta, pastatyta ant mūrinio pamato, nes buvo labai suklypusi. 
1871 m. iš tašytų sienojų pastatyta laikina bažnyčia (į ją iš senosios perkelti altoriai ir visa įranga), kuri 1886 m. birželio 9 d. sudegė. Pamaldoms sukonstruota laikina stoginė, nugriauta 1896 m., kai buvo užbaigta 1893 m. (pagal kitus šaltinius 1894 m.) pradėta statyti dabartinė bažnyčia. Ją projektavo Seinų apskrities inžinierius Feliksas Lipskis, statybos darbus vykdė Aleksandras Aleris iš Suvalkų ir Adolfas Banertas iš Mščonovo. Visi darbai atsiėjo 27000 aukso rb. Bažnyčia palaiminta 1895 m. lapkričio 20 d. 1895 m. įdėti Jono Krašinsko vitražai, pastatytas didysis altorius, kuris 1900 m. perdirbtas, derinant jį su tais pat metais J. Špetkovskio dirbtuvės Varšuvoje pagamintais šoniniais altoriais. Iš J. Špetkovskio dirbtuvės pirmaisiais amžiaus metais dar įsigyta: sakykla, reljefinės kryžiaus kelio stotys, altorių skulptūros „Šv. Pranciškus“, „Šv. Mergelė Marija“ ir 4 klausyklos. 1908 m. pastatyti J. Garalevičiaus dirbti vargonai. 
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo keletą kartų remontuota. Kai kurios frontono medinės dalys  pakeistos mūrinėmis, padidinta presbiterija ir vargonų choro balkonas, ištinkuotas vidus, paauksuoti altoriai ir sakykla, pakabinti nauji sietynai, lange virš vargonų įstatytas 600 metų Lietuvos krikštui skirtas vitražas.

Nuotrauka (viršutinė) Viktoro Galumbausko 

Adresas:

Dainavos g. 2, Lazdijai

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pastatyta 1882 m. Pirmasis sakralinis pastatas – evangelikų-reformatų bažnyčia Šventežeryje pastatyta Radvilų 1598 m. 1663 m. ji atiduota katalikams. 1746 m. dvaro ir miestelio savininko Karolio Radvilos iniciatyva pastatyti nauji mediniai maldos namai. 
1783 m. Seirijų bažnyčios inventoriuje minima grafo Tiškevičiaus naujai pastatyta, tiksliau – perstatyta, Šventežerio bažnyčia. Ji buvo dvibokštė, suręsta iš senų sienojų su nauju prieangiu. Nuo 1824 iki 1830 m. šis senas pastatas dėl nesaugumo uždarytas, 1831 m. iš pagrindų suremontuotas. 1863 m. jos būklė buvo bloga, todėl parengtas naujos, mūrinės bažnyčios projektas. Statybos nepradėjus, 1865 m. spalio 15 d. sudegė senoji bažnyčia. Per mėnesį buvo pastatyti laikini maldos namai, į kuriuos perkeltas visas gaisro metu išgelbėtas inventorius. 1871 m. spalio 20 d. sudegė ir laikinasis pastatas, šįsyk su visu bažnyčios turtu. 1880 m. į Šventežerį perkelta Šlavantų dvaro kapinėse 1822 m. buvusi suręsta medinė Gauronskių šeimos koplyčia. Prie jos pristačius dvi zakristijas, bokštą ir portiką, viduje įrengus galeriją, 1882 m. užbaigta originalios neoklasicistinės architektūros bažnyčia. 1886 m. įrengti altoriai. 1907 m. perdarytas bokštas, bažnyčios pamatai. Tarpukario metais perdažytas bažnyčios vidus, 1932 m. šventorius aptvertas betonine tvora. 1953 m. virš zakristijos iškeltas antrasis aukštas, pakeistos dvi portiko kolonos, išdažyta išorė ir vidus, atnaujinti altoriai. 
Bažnyčia stovi lygioje vietoje, netoli Seirijų–Lazdijų kelio, prie miestelio gatvės išsišakojimo. Metaline tvora aptvertame šventoriuje yra nedidelė vientiso tūrio varpinė. Medinis bažnyčios pastatas susideda iš trijų vienoje ašyje išdėstytų, laipsniškai žemėjančių tūrių. Aukščiausiais yra prienavis su portiku ir bokštu, kiek žemesnis pagrindinis tūris ir žemiausia presbiterija su zakristijomis. Pagrindinio tūrio kompozicija centriška, jis kvadratinio plano, su nusklembtais kampais, dengtas piramidiniu stogu. Kiti tūriai stačiakampiai. 
Grakščių proporcijų pagrindinis fasadas susideda iš keturkolonio portiko ir ant jo užstatyto bokšto. Liekni aštuonkampiai stulpai laiko antablamentą ir vėjalentėmis papuoštą frontoną. Portike darniai jungiasi neoklasicizmo kompozicijos elementai ir liaudies architektūros formos. Dviejų į viršų siaurėjančių tarpsnių bokštų kampus pabrėžia piliastrai, sienas skaido arkinės angos. Bokštas imituoja mūro architektūros pavyzdžius. 
Bažnyčios šoniniuose fasaduose išdėstyti stačiakampiai ir pusapskričiai langai. Viduje taip pat vyrauja neoklasicistinės formos. Pagrindinį tūrį iš trijų pusių supa galerija su dailia baliustrų tvorele. Ji atremta į kvadratu išdėstytas kolonas. Virš galerijos yra plokščios, o centre – veidrodinio skliauto formos lubos. Galerijos dalyje virš pagrindinio įėjimo įrengtas choras, jame – barokinės kompozicijos vargonų prospektas. 
Šventežerio bažnyčia yra originalus istorizmo epochos medinis architektūros paminklas. 

Nuotrauka Ingos Kondratavičiūtės.

Adresas:

Šventežeris, Lazdijų raj.

Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčiapastatyta 1584 m. Spėjama, kad pirmąją bažnyčią Seirijuose pastatė LDK etmonas Jurgis Radvila. 1537 m. jai atitekus reformatams, katalikai pasistatė kitą, medinę bažnyčią už miestelio esančiame Koplyčkalnyje. 1584 m. Mykolas Radvila pastatė naują mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią, kuri po 1655 m. galutinai atiteko katalikams. 1744 m. bažnyčia buvo kiauru stogu, begriūvanti. 1783 m. ši akmens mūro ir plytų bažnyčia buvo su mediniu bokštu, čerpių stogu, kurio viduryje kyšojo nedidelis bokštelis. Bažnyčioje stovėjo trys mediniai altoriai. 1793–1816 m. pastatas atnaujintas, pristatytas prieangis, presbiterija su dviem zakristijom, o vietoj medinio griūvančio bokšto – mūrinis. 1824–1825 m. ir 1859–1873 m. bažnyčia remontuota. Remontai vyko ir tarp 1896–1915 bei 1917–1930 m.
1912 m. buvo patvirtintas bažnyčios rekonstrukcijos planas, suruošta medžiaga, tačiau karas sutrukdė darbus. Pagal 1932 m. parengtą inžinieriaus Mačiulskio projektą 1939 m. pradėti statyti nauji maldos namai, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, darbai sustojo. 1941-06-22 miesteliui sudegus, senosios bažnyčios ugnis nepalietė. 1953–1963 m. ji suremontuota, 1963–1977 m. vėl atnaujinta. Stovi miestelio centrinėje dalyje, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus. Šventoriuje yra 1939 m. pradėtosios statyti bažnyčios pamatų liekanos.
Pastatas vienabokštis, trinavis, bazilikinis. Planas stačiakampis, su tiesia apside. Abipus presbiterijos įrengtos zakristijos.

Adresas:

Vytauto g. 35, Seirijai, Lazdijų raj.

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia pastatyta 1935 m. 1926 m. Krikštonyse pastatyta laikina, suplūkta iš molio bažnytėlė ir pradėta didelės mūrinės bažnyčios statyba. Ji truko iki 1935 m. Bažnyčios projektą 1926 m. sudarė ir statybai vadovavo klebonas, žinomas istorikas, kraštotyrininkas Jonas Raitelaitis (1966 m. jis ir palaidotas bažnyčios šventoriuje). Kad būtų patvirtintas kunigo sudarytas projektas, jį turėjo pasirašyti diplomuotas architektas. Savo parašą sutiko padėti Vytautas Žemkalnis. Galbūt jis projektą kiek pakoregavo. Bažnyčia stovi nedidelės gyvenvietės vidury, prie kelio, aukštumoje. Greta erdvaus, netaisyklingo daugiakampio formos šventoriaus yra kapinės. 
Mūrinio, tinkuoto, baltinto pastato architektūra netradicinė: savitas planas, originaliai interpretuotos neogotikinės formos. Plačią, kone kvadratinę navų dalį, skaido trys poros stambių kvadratinio skerspjūvio stulpų. Viduriniąją navą pratęsia presbiterija. Už didžiojo altoriaus yra trisieniu užbaigta zakristija. Abipus navų dalies glaudžiasi pusiau uždaros koplyčios su trisienėmis apsidėmis. Prie plataus pagrindinio fasado kampų stovi įstrižai pakreipti liekni, kvadratiniai, su grakščiomis smailėmis bokštai. Bokštų kampus remia nuožulnūs, laiptuoti, pinakliais užbaigti kontraforsai. Bokštų sienos vientisos, nesuskirstytos į tarpsnius. Plačią fasado viduriniąją dalį pabrėžia atviras prieangis, dailiai įrėminantis smailiaarkį portalą, sutrejinti smailiaarkiai langai ir žemas trikampis frontonas. 
Šoniniuose fasaduose tankiai išdėstyti dideli smailiaarkiai be apvadų langai ir nuožulnūs kontraforsai. Koplyčių – trisieniai, beveik aklini, juose tėra tik po nedidelį ovalų langą. Bažnyčios navų dalį dengia dvišlaitis stogas. Ties koplyčių viduriu kyla aukštas, trikampis, navas užbaigiantis frontonas, prie kurio jungiasi žemesni koplyčių ir presbiterijos stogai. Ramiame, paprastame interjere yra pavienių neogotikinių elementų, pvz., navas skirianti smailiaarkė arkada. Viduriniąją navą dengia cilindrinis skliautas, šonines – lygios lubos. Kuklus, be puošybos didysis altorius įrengtas dviejuose lygiuose: apačioje stovi mensa su tabernakuliu, o viršutiniame lygyje – antroji mensa ir krucifiksas. 
Krikštonių bažnyčia yra unikalios architektūros tarpukario laikotarpio sakralinis pastatas.
Nuotrauka Initos Seiliūtės.

Adresas:

Krikštonių km., Lazdijų raj.

 

 

Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia pastatyta 1921 m. 1822 m. dvarininkas M. Gauronskis Šlavantuose pastatydino koplyčią, kuri 1880 m. buvo perkelta į Šventežerį. 1921 m. iš dvaro kluono pastatyta bažnyčia. 1938 m. įsimetus medienos grybui, dalis pastato perstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia ne kartą remontuota: pertvarkyti altoriai, pakeistos viduriniosios navos lubos, dekoruotas vidus, sienos apkaltos lentomis. 
Bažnyčia stovi atviroje, lygioje, beveik neužstatytoje vietoje, stačiakampiame šventoriuje. Ilgas, neaukštas stačiakampis pastatytas yra trijų navų. Viduriniosios navos tąsoje yra tiesia siena užbaigta presbiterija, o šonines navas pratęsia zakristijos. Vientiso tūrio, viename gale dvišlaičiu, kitame valminiu neaukštu stogu uždengtas yra sunkių, nedarnių proporcijų. Plokščiame pagrindiniame fasade virš siauro karnizo stūkso du masyvūs kvadratiniai, lėkštais trikampiais frontonėliais ir aukštais piramidiniais stogais užbaigti bokštai. Juos jungia platus trikampis skydas. Fasado vidurį pabrėžia didelės stačiakampės dvivietės durys ir langai su trikampe sąrama. Tokie pat langai išdėstyti pagrindinio fasado šonuose ir šoniniuose fasaduose.
Bažnyčios viduryje vyrauja daug platesnės ir aukštesnės už šonines viduriniosios navos erdvė. Ją dengia šonuose lygi, o vidury cilindrinio skliauto formos perdanga. Šoninių navų lubos plokščios. Navas skiria aštuonkampiai stulpai su aukštais kvadratiniais pjedestalais ir savitais koplytėlės formos kapiteliais.
Meistro A. Sorakos darbo didysis altorius neogotokinis, šoniniai – orderinių formų. Virš prienavio esąs vargonų choras aptvertas pjaustinėtų lentų tvorele. 

Adresas:

Šlavantų sen., Gegutės km., Lazdijų raj.

Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta  pastatyta 1907 m.Senoji medinė bažnyčia pastatyta 1907 m. 1912 m. ant jos stogo iškeltas bokštas. Pastatas yra gyvenvietės centre, prie dviejų kelių sankryžos, lygioje vietoje, erdviame šventoriuje. Pastačius naują bažnyčią – nebenaudojamas.
Senoji bažnyčia ilga, stačiakampė, neaukšta. Jos vientisą tūrį dengia lėkštas dvišlaitis stogas. Pagrindiniame fasade trikampis frontonas perauga į kvadratinį, trikampiais skydeliais ir piramidiniu stogeliu užbaigtą bokštą – vienintelį architektūros akcentą, bylojantį apie pastato sakralinę paskirtį. Paprastus šoninius ir galinį fasadus skaido žemi stačiakampiai langai.
Vidaus erdvė trinavė. Viduriniąją navą pratęsia trumpa presbiterija, abipus kurios, šoninių navų tąsoje, yra zakristijos. Vidurinioji nava gerokai aukštesnė už šonines. Jos plokščių lubų pakraščiai lenkti. Šoninių navų lubos lygios. Bažnyčioje buvo trys barokinių formų altoriai. Didysis, vietos žmonių teigimu, atkeltas iš Raigardo (Lenkija), sukurtas XVIII a. antroje pusėje. Perkėlus altoriaus viršutinė dalis netilpo žemoje presbiterijoje, todėl buvo panaudota šoniniam altoriui.
1938 m. inžinierius A. Macijauskas parengė naujos mūrinės bažnyčios projektą, tai turėjo būti modernizuotas neogotikinės architektūros pastatas. 1939 m. tas pats autorius sudarė kitą projektą. Pastato planas liko toks pats, bet buvo paaukštintas bokštas, tapęs monumentalesnis. Jis neskaidytas tarpsniais, todėl pagrindinio fasado architektūra įgijo neoromaninių bruožų. 1939 m. bažnyčia pradėta statyti, bet iki Antrojo pasaulinio karo tespėta pakloti pamatus ir pradėti mūryti sienas. Tad Kučiuonuose veikė senoji medinė bažnyčia, kurioje 1961 m. už didžiojo altoriaus buvo įrengtas butas.
1987 m. numatyta toliau statyti pradėtąją mūrinę bažnyčią pagal Algimanto Mikėno projektą. Buvo panaudoti ankstesnio pastato pamatai. Naujoji bažnyčia užbaigta 1996 m. Ji mūrinė, vienabokštė, stačiakampio plano  su pusapskrite apside ir išsikišusiu prieangiu. Architektūra lakoniška, bet raiški, formos stilizuotos. Pagrindiniame fasade iš bendro plastiško pastato tūrio iškyla ištęstų proporcijų bokštas. Portalas – stačiakampė anga, virš kurios įkomponuota šv. Kazimiero skulptūra (autorius Juozas Šlivinskas). Šoninius fasadus skaido stilizuoti kontraforsai, tarp kurių išdėstyti siauri stačiakampiai langai. Akcentuotas navų dalies vidurys – skydu paaukštinta siena bei tolygiai aukštėjantys langai. Apsidės languose įrengti vitražai – „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Paskutinis teismas“ (autorė Jurga Uzdilaitė).
Bažnyčios viduje – trys navos. Jas skiria viena pora gelžbetoninių stulpų. Iš senosios medinės bažnyčios į naująją perkeltas didžiojo altoriaus retabulas ir Kryžiaus kelio stotys. Jos buvo atgabentos į Kučiūnus iš Lazdijų. Nutapytos L. Jablinskio iš Varšuvos 1873 m., 1913 m., pertapytos M. Kasiulio, 1996 m. restauruotos R. Bagdono. Sietyną sukūrė dailininkas Kazimieras Žaltauskis ir skulptorius Sigitas Straigis.
Nuotrauka V. Galumbausko.

Adresas:

Ežerų g. 1, Kučiūnai, Lazdijų raj.

 

 

Paveisininkų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Paveisininkų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia pastatyta 1939 m. Po Antrojo pasaulinio karo uždaryta, liturginiai objektai buvo perduoti buvusiam Ateizmo muziejui. 1990 m. grąžinta tikintiesiems, suremontuota. 
Bažnyčia stovi lygioje vietoje, prie kelio, stačiakampiame akmens mūro tvora apjuostame šventoriuje. Tai nedidelis stačiakampio plano medinis pastatas. Jo vidus dviem poromis stulpų padalintas į tris navas. Vidurinioji – aukštesnė ir platesnė už šonines. Ją pratęsia stačiakampė presbiterija, abipus kurios, šoninių navų tąsoje, atitvertos zakristijos. 
Bažnyčia utilitarios architektūros, itin paprastų formų, bebokštė, panaši į gyvenamąjį namą su aukštu dvišlaičiu stogu. Pastato gale yra plačios dvivėrės durys, šoninėse sienose – nedideli stačiakampiai langai. 
Viduje sienos ir plokščios lubos iškaltos lentomis. Yra trys altoriai. Didįjį altorių sudaro tik mensa, tabernakulis ir paveikslas. Panašūs ir šoniniai altoriai. Viduriniosios navos gale, virš pagrindinio įėjimo, įrengtas vargonų choras. 

Adresas:

Paveisininkų km., Lazdijų raj.