VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< liepa, 2020 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
2020.06.23
Dzūkijos piliakalnių kelias

Išbandykite naują 16 piliakalnių ir 4 savivaldybes (Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Trakų) jungiantį Dzūkijos piliakalnių kelio maršrutą. Pasirinkę šį maršrutą turėsite progą ne tik užkopti į piliakalnių viršūnes ir pasigrožėti nuo jų atsiveriančiais vaizdais, bet ir susipažinti su čia gyvenančiais žmonėmis, kurie puoselėja savo krašto amatus, kuria tradicinius dirbinius, gamina patiekalus, pasakoja legendas. Maršrutas prasideda Lazdijų krašte ir vingiuoja pro 4 piliakalnius: Paveisininkų, Šlavantų, Rudaminos ir Prelomčiškės.

Pirmasis Dzūkijos piliakalnių kelio objektas – Paveisininkų piliakalnis. Paveisininkų piliakalnis yra didelės kalvos viršūnėje. Spėjamas piliakalnio amžius – pirmojo tūkstantmečio 8 amžius. Paveisininkų piliakalnyje yra ovalo formos aikštė, apsupta pylimu. Pylimas buvo supiltas per du kartus. Pirmiausia grįstas akmenimis, vėliau buvo sutvirtintas moliu, akmenimis. Pritaikant šią kalvą gynybai buvo padidinta kalno aikštelė, supilti sunkiai prieinami statūs šlaitai, aikštelės pakraščiuose supiltas pylimas, ant jo suręstos medinės gynybinės sienos ir bokštai. Piliakalnio papėdėje įrengti du gynybiniai grioviai ir užtvaros. Paveisininkų pilis buvo sudeginta, o gyvenvietė sunaikinta. Nuo piliakalnio atsiveria nuostabaus grožio vaizdai, ežeras, prisėtas salelių, tolumoje dunksantys miškai. Netoliese yra Vainežerio dvaro parkas, anksčiau vadintas Justinavo dvaru.  Šiame dvare buvo slaugoma, o vėliau ir mirė  grafaitė, Lietuviškoji Žana Dark, laisvės kovų simbolis, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė Emilija Pliaterytė (1806 m. – 1831 m.).  Jai atminti parke pastatyta klūpinčios karžygės skulptūra. Toliau keliaudami į Kapčiamiesčio miestelį iš Kapčiamiesčio bendruomenės narių galėsite daugiau sužinoti apie juostelių audimo, vilnos vėlimo bei žvakių liejimo amatus. Jeigu užsuksite į miestelio centre įsikūrusią „Dzūkų kepyklėlę“ galėsite paragauti tikros dzūkiškos duonos. Aktyvių pramogų mėgėjai gali leistis į kelionę baidarėmis Kapčiamiesčio apylinkių upėmis.

Toliau maršrutas veda prie Šlavantų piliakalnio. Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I tūkstantmetyje–II tūkstantmečio pradžioje. Šlavantų piliakalnio šlaituose auga skroblynas, yra retų augalų – vaistinių kietagrūdžių – augimviečių. Keliaudami pakeliui būtinai užsukite į svečius pas Gegutės kaimo bendruomenę. Čia galėsite paragauti žuvienės iš Lazdijų krašto ežeruose pagautų žuvų, keptų naminių dešrelių, „Raganos kepsnių“ ar natūralių žolelių arbatų. Bendruomenės nariai Jums mielai papasakos ir apie savo puoselėjamus vytelių pynimo, stiklo graviravimo, medžio dirbinių išdeginimo, siuvinėjimo kryželiu bei popierinių gėlių gamybos amatus. Norintys daugiau sužinoti Šlavantų krašto istoriją gali užsukti į Juozo Zdebskio muziejų. Žymus XX a. antros pusės disidentas, kovotojas už tikinčiųjų teises Juozas Zdebskis 1974–1984 m. klebonavo Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bažnyčioje. Kunigo Juozo Zdebskio memorialinė ekspozicija įkurta suremontuotoje klebonijoje, kurioje jis gyveno. Eksponuojami kunigo liturginiai rūbai, asmeniniai daiktai.

Kitas piliakalnis, prie kurio atsidursite keliaudami šiuo maršrutu, yra Rudaminoje. Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Jis įrengtas poledynmečiu susiformavusioje kalvoje, kurios aukštis virš jūros lygio 198 m, plotis 60 m, ilgis 83 m. Gynybiniams tikslams šis piliakalnis naudotas V–XIV a., įrengtas per 4 kartus. Ankstyvąją įtvirtintą gyvenvietę saugojo kalvos kraštu atitverta medinė tvora. Jai sudegus iš molio buvo suplūktas ir viršuje akmenimis sutvirtintas 1 m aukščio pylimas su medine užtvara. Užtvarai sudegus pylimas paaukštintas iki 2 m, o viršuje pastatyta gynybinė siena. Senieji istorikai teigė, kad ant piliakalnio stovėjo kunigaikščio Ringaudo pilis (pastatyta 1240 m.), kurioje, pasak legendos, buvo karaliumi vainikuotas Mindaugas. Pilis sunaikinta kryžiuočių 1381 m., kai šturmui buvo panaudotos paraku šaudančios bombardos. Ant Rudaminos piliakalnio kasmet liepos 6 d. vyksta Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir valstybės dienos šventė. Šventės dalyviai 21.00 val. gieda Lietuvos valstybės himną. Vietiniams Rudaminos gyventojams itin svarbi ir Žolinių šventė. Šventės metu miestelio gyventojai savo sodybas papuošia žolynų kompozicijomis. Prieš keliaudami prie kito maršrute esančio piliakalnio būtinai užsukite į Rudaminos tradicinių amatų centrą. Čia galėsite ne tik sužinoti įdomybių apie Rudaminos krašto amatus, tradicijas bei istoriją, bet ir sudalyvauti keramikos gamybos edukacijoje „Prakalbintas molio gabalėlis“.

Paskutinysis Dzūkijos piliakalnių kelio maršruto objektas Lazdijų rajono savivaldybėje – Prelomčiškės piliakalnis. Senieji Padusio ir Prelomciškės kaimo gyventojai vis dar tiki legenda, kad kadaise šiose vietose stovėjo didelis dvaras, kuriame tarnavo graži mergina vardu Onelė. Daug jaunikaičių važiuodavo jai pirštis, bet ji vis atsisakydavo. Gandas pasiekė ir patį velnią, gyvenantį Dusios ežero vietoje, Pekla vadinamoje. Pasivertęs gražiu jaunikaičiu jis pasipiršo merginai. Ji sutiko tekėti tik su viena sąlyga: šis per dvi dienas turįs supilti dailų kalnelį, ant kurio jie ir atšoksią vestuves. Po pirmos nakties didžioji dalis kalnelio buvo supilta. Merginai kilo įtarimų ir pasiėmusi gaidį ji nulėkė prie ežero. Pasislėpusi laukė vakaro, kad pamatytų, kaip jos jaunikaitis darbą atlieka. Staiga suūžė ežeras, prasiskyrė bangos, iš ežero išlėkė velnias ir pradėjo toliau kalną pilti. Paryčiui, dar nespėjus išaušti, nekantrusis gaidys sugiedojo ir velnias su pagalbininkais skradžiai ežere prasmego. Tą vietą ežere žmonės velnio duobe vadina, sako, kad joje dugno nėra. O kalnelis taip ir liko neužbaigtas. Taip atsirado piliakalnis, o Onelei tekėti už velnio nebereikėjo. Todėl, dabar šalia šio piliakalnio kasmet vyksta didelė Oninių šventė. Pasigrožėję nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveriančiais gamtos vaizdais neskubėkite grįžti namo. Užsukite į Metelius, kur Metelių kaimo bendruomenės „Tarp Dusios ir Metelio“ nariai jus gali pavaišinti pagal senolių tradicijas rūkoma žuvimi ar nuostabaus skonio žuviene. Paskanavus tradicinių žuvies patiekalų geriausia mankšta – kelionė pažintiniais Metelių regioninio parko takais.

Išbandykite naująjį maršrutą po Lazdijų krašto piliakalnius ir sužinokite daugiau apie čia gyvenančių žmonių tradicijas!

 


Atgal