VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< rugpjūtis, 2019 >>
P A T K P Š S
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Veisiejų regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Šlavantų–Veisiejų–Kapčiamiesčio ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą, botaniniu požiūriu ypač vertingą Liūnelio ir Šlavantėlio tarpuežerį, kultūros paveldo vertybes, tarp jų Veisiejų urbanistinį kompleksą, Vainažerio senovės gynybinį įtvirtinimą, Šlavantų piliakalnį su senovės gyvenviete.

 

1. Veisiejų dvaro parkas

800 m ilgio Veisiejų dvaro parko pėsčiųjų takas supažindina lankytojus su dendrologiniu dvaro parko palikimu. Ties išskirtiniais pavyzdžiais įrengta 17 stotelių, stenduose pateikta informacijos apie graikinį riešutmedį, baltąją tuopą, juodalksnį, karpotąjį beržą ir kitas parko vertybes.

 

2. Ančios kraštovaizdžio draustinis

Ančios kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Pietų Lietuvai būdingos formos ištįsusį šiaurės – pietų kryptimi Ančios ežero dubaklonį, jo šiaurinio pakraščio pievas, kur gausiai auga įvairių rūšių gegūnės, Vainažerio buvusio dvaro sodybos fragmentus su dendrologine vertę turinčiu parku, Mėčiūnų senovės gyvenvietę, Dainaviškių senkapius, kurių pietinės ekspozicijos šlaitų sauspievės ir nedideles pelkutės šalia jų tinkamos įvairių rūšių vabzdžiams veistis, taip pat etaloninius pušų medynus su ypač gausiais uoginių augalų ir grybų ištekliais, Dzūkijos miškams būdingą įvairovę, gausius Ančios ežero užutekius, pusiasalius, tinkamus įvairių rūšių vandens paukščių ir žinduolių populiacijoms.

Rekomenduojama pasivaikščioti po  Vainažerio buvusio dvaro parką. Jo vakarinėje ir rytinėje dalyse vyrauja įspūdingos alėjos su šimtamečiais klevais, skroblais ir liepomis. Senuose medžiuose gausi drevių, kuriose peri įvairių rūšių paukščiai, vasarą įsikuria šikšnosparniai, naminių bičių spiečiai, atviroje pievoje, apjuostoje ovalo formos alėja, pastatytos konstrukcijos molyje besiveisiančioms laukinėms bitėms. Draustinio plotas –  1275,53 ha. Ančios kraštovaizdžio draustinis sujungia 2 ežerus: Ančios (490,8 ha) ir Vainažerio (6,1 ha), kuriuos supa Šilainės, Ilgininkų, Gudiškės miškai.

Veisiejai – Šilainės kaimas – Murgelių kaimas – Ilgininkų miškas – Jezdas– Mėčiūnų kaimas –  Mėčiūnų senovės gyvenvietė – Vainažerio buv. dvaro fragmentai – Vainažerio dvaro parkas – Vainažerio gynybinis įtvirtinimas, vadinamas „okopka“ – Dainaviškių senkapis – Dainaviškių kaimas – Veisiejai.  Atstumas – 28 km.

 

3. Šlavanto kraštovaizdžio draustinis

Šlavanto kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti kalvotą kraštovaizdį su giliai įsirėžusio Šlavanto ežero dubakloniu, moksliniu požiūriu vertingais paviršinių nuosėdų kompleksais. Draustinis apima Šlavanto (187,3 ha), Balsio (45ha), Giluišio (17,9 ha), Ešerynėlio (2 ha), Kanaukų (1,2 ha) ežerus, apsuptus Rūdos, Šlavantų ir Liubelio miškais, kuriuose gausu uogų ir grybų, Šlavanto piliakalnį su senovės gyvenviete, Čivonių kaimo senąsias kapines, vadinamas Duobele. Draustinio plotas – 810,58 ha.

Veisiejai – Kalvelių kaimas –  Liūnelio ežeras – Šlavantėlio ir Giluišio tarpuežeris –  Ešerinėlio ir Bliūdelio ežerai – Kalvelių kaimas – Veisiejai. Atstumas – 13 km.

 

4. Ringėliškės botaninis-zoologinis draustinis

Petroškų miške botaninis-zoologinis draustinis išsidėstęs Veisiejų  regioninio parko vakarinėje dalyje. Gamtosauginiu požiūriu vertingiausi – ąžuolai, augantys kartu su eglėmis.  Tokios floristinės sudėties bendrijos būdingos Pietų Lietuvai. Čia gausiai auga paprastasis kiškiakopūstis, geltonžiedis šlamutis, triskiautė  žibuoklė, varpotoji juodžolė. Galima rasti ir pavienių bekočio ąžuolo medelių. Ten, kur ribojasi Šilelio girininkijos miškas ir pelkė, aptinkami žemapelkių juodalksnyniniai raistai.

Petroškų miške vyraujantys našūs ir brandūs eglių, ąžuolų ir skroblų medynai, pušynų masyvai sudaro palankias sąlygas gyventi įvairių rūšių miško paukščiams. Tokie miškai mitybos, slėpimosi, lizdų krovimo sąlygomis smarkiai pranoksta vien tik pušimis apsodintus plotus. Be įprastų ir gausiai perinčių paukščių, čia sutinkami reti sparnuočiai – vapsvaėdis, erelis rėksnis, uldukas, žalioji meleta. Šiame miške peri vištvanagiai, suopiai, gana dažni svilikai, juodagalvės sniegenos, egliniai kryžiasnapiai. Gausu seniems medynams būdingų uoksinių paukščių – zylinių, bukutinių, liputinių ir geninių.

Balinis vėžlys – išskirtinė gamtos vertybė. Šis vėžlys sutinkamas ne tik draustinio teritorijoje, bet ir visame Lazdijų rajone. Prieš kelis dešimtmečius vėžliai buvo aptinkami visoje Lietuvos teritorijoje, dabar  tik mažiausiai melioracijos pažeistoje pietinėje Lietuvos dalyje. Dzūkai šiuos paslaptingus gyvūnus vadina „geležinėm varlėm“.

 

5. Ilgininkų miško pėsčiųjų takas

4,7 km ilgio pėsčiųjų takas veda natūraliu senuoju spygliuočių ir mišriu Ilgininkų mišku, augančiu skurdžiame dirvožemyje. Miške daug negyvos ir pūvančios medienos, pavienių senų medžių. Vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių. Ilgininkų miškas išsiskiria skurdžia žoline augalija ir gausia samanų danga, kurią formuoja paprastosios šilsamanės, atžalinės gūžtvės, puriosios dvyndantės. Pėsčiųjų tako pradžioje pateikta  informacija apie čia saugomas vertybes.

 

6. Veisiejų ir Kapčiamiesčio ežeryno tarpuežerės

Šis maršrutas iš dalies apima Ilgininkų hidrografinį ir Ančios kraštovaizdžio draustinius. Ilgininkų hidrografinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą dubaklonių sistemą, ežerinės kilmės žemapelkes su riboto paplitimo karbonatinių šlaitų plukių bendrijomis, gegužraibinių šeimos rūšių dėmėtųjų ir raudonojų gegūnių, pelkinių skiautalūpių augavietėmis, Trikojo ežero užutėkius, tinkamus įvairių rūšių paukščiams ir žinduoliams gyventi. Į Ilgininkų hidrografinį draustinį patenka Trikojo (38,8 ha), Vepryno (15,8 ha), Ilgio (61,6 ha), Dumblelio (15,2 ha), Dumblinio (34,6 ha), Ragažiaus (29,5 ha),  Mekšrūto (9,1 ha), Gudinio (5,7 ha) ežerai. Draustinio plotas – 798,71 ha.

Veisiejai – Barčių kaimas – Ilgininkų kaimas – Ilgio ir Dumblelio tarpuežerė – Juškonių kaimas – Dumbliauskų kaimas – Dumblelio ir Dumblinės tarpuežerė – Valentų kaimas su medvarlių buveine – Ilgininkų miškas – Jezdo kaimas – Šilainės miškas – Veisiejai. Atstumas – 30 km.