VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< gruodis, 2019 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pažintinė ekskursija moksleiviams. Aplankomos 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų dalyvių žūties ir kovų atminties įamžinimo vietos Lazdijų rajone. Netradicinės pamokos metu prisimenama, kada ir kokiomis sąlygomis Lietuva prarado valstybingumą, paaiškinama, kaip Lietuvos bajorija siekė atkurti valstybingumą 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. laikotarpiu, pagerbiama 1831 metų sukilimo kapitonė, grafaitė Emilija Pliaterytė.

 

1. Statiškės (Staciškės) mūšio vieta

Vykstama į Seirijų seniūnijos Statiškės kaimą, kuriame 1863-06-29 įvyko kautynės tarp Lazdijų krašte veikusio sukilėlių būrio, vadovaujamo Povilo Suzino ir Viktoro Hlasko, ir caro kariuomenės, kuriai vadovavo pulkininkas Skrodulis ir kapitonas Štern von Gviazdovskis.

Šiame mūšyje P. Suzino būrys ryžosi stoti į kovą su juos persekiojančia caro kariuomene. Sukilėliai užėmė pozicijas išilgai Statiškių, kelis kilometrus palikdami Viktoro Hlasko būriui. Neatsilaikę prieš daug didesnę rusų kariuomenę sukilėliai traukėsi, P. Suzinas bėgo prie jų norėdamas pakelti kovinę dvasią ir sustabdyti atsitraukimą, kaip tik tada ir krito sunkiai sužeistas, o po kelių minučių mirė ant adjutanto rankų.

Šalia šio lauko stovinčiame stende pateikta trumpa informacija apie mūšio eigą.

 

2. Statiškės mūšyje žuvusių sukilėlių palaidojimo vieta po Šilo ąžuolais

Statiškės mūšyje žuvę sukilėliai vietos žmonių buvo palaidoti prie kelio Statiškė–Mockonys po Šilo ąžuolais. Kiek tiksliai jų žuvo, nežinoma, Kai kurių tyrinėtojų duomenimis, 32 sukilėliai, kitų – 35, dar kiti nurodo, kad sukilėlių žuvo tiek pat, kiek ir caro kareivių.

Suzino palaikų palaidojimo vieta taip pat nėra žinoma, vienais duomenimis, jis palaidotas bendrame kape kartu su Statiškės kautynėse žuvusiais sukilėliais, kiti nurodo, kad Povilo Suzino žmona, vietos gyventojų padedama, naktį atkasė vyro lavoną ir palaidojo Seirijų kapinėse. Tačiau jo kapo vieta nėra žinoma. Treti tik pamini, kad kautynių metu kosinieriai sugebėjo iš mūšio lauko išnešti vado palaikus, tačiau nenurodo, kur jį palaidojo. 

 

3. Akuočių dvaro senosios kapinės

Tai vienintelė Metelių regioninio parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu. Šiame šeimyniniame kape-kriptoje buvo palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai. Pasak vietos kraštotyrininkų, Gutovai buvo 1863 m. sukilėlių rėmėjai, kapinių duobėje jie slėpė ginklus sukilėliams.

 

4. Vainažeris

Vainežerio dvarvietė – vienas patraukliausių ir lankomiausių objektų Lazdijų rajone.

Nuo XVI iki XX a. pradžios Vainežerio dvarą ir jo derlingas žemes valdė keletas didikų: V. Kopočius, M. Oginskis, J. Masalskis, M. Žinevas, Tiškevičius, I. Ablamavičius ir jo dinastija. Vainežerio dvaro rūmai iškilo XVIII amžiuje, šalia užveistas parkas, du sodai, medelynas.

Vainežerio dvarą išgarsino ir tai, kad jame 1831 m. buvo slaugoma, o vėliau mirė sukilimo dalyvė, 25-ojo pėstininkų pulko 1-osios kuopos garbės vadė, kapitonė Emilija Pliaterytė (1806–1831). Senosios dvarvietės vietoje stovi labai realistiška, kauniečio Evaldo Pauzos sukurta skulptūra „Klūpanti Emilija Pliaterytė“.

 

5. Kapčiamiestis

Ekskursijos dalyviai stabteli miestelio centrinėje aikštėje, kur stovi paminklas Emilijai Pliaterytei (aut. A. Ambrulevičius). Aplankomos senosios Kapčiamiesčio miestelio kapinės, kuriose palaidoti Vainažerio (Justinavo) dvaro savininkai Ablamavičiai ir 1831 m. sukilimo kapitonė, grafaitė Emilija Pliaterytė.

 

6. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus

Lazdijų krašto muziejaus padalinys, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus, įsikūręs mokyklos patalpose. Čia veikia ekspozicija, pasakojanti apie neeilinę asmenybę – neįtikėtinai narsią 1831-ųjų sukilimo karžygę, jauna, liauna ranka tvirtai laikiusią kovos kardą, o taurioje sieloje kaupusią drąsą, neįkainojamą turtą – besąlygišką meilę Tėvynei, žiaurią carinę priespaudą kentusiems jos žmonėms. Nors pragyvenusi vos 25 metus, tačiau poetų apdainuota, rašytojų aprašyta, daugelio dailininkų piešta, o eilinių Lietuvos žmonių tiesiog narsiajai Prancūzijos Mergelei Žanai d’Ark prilyginta.

Prisimenamas 1830–1831 m. sukilimas, jo priežastys ir baigtis. Remdamiesi turimomis žiniomis ir išgirsta informacija apie sukilimų eigą Lazdijų krašte, mokiniai patys gvildena sukilimo pralaimėjimo priežastis, aptaria  padarinius.