VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< lapkritis, 2019 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lazdijų krašto piliakalniai

Tekstas Jono Malinausko

Lazdijų rajonui, kaip ir viso Lietuvos žemės paviršiaus susidarymui, didelės įtakos turėjo ledynai, kurie galutinai ištirpo 17–16 tūkstantmetyje pr. Kr. Ledynui tirpstant, susiformavo ežerai, upių slėniai. Daugėjant sausumos plotams, plito tundros augmenija, iš pietų traukė prie šalto klimato pripratę žvėrys, vasarą atskrisdavo daugybė paukščių. Iš gretimų anksčiau apgyventų pietinių ir vakarinių sričių užklysdavo šiaurės elnius medžioję žmonių būriai. Ilgainiui jie čia ir pastoviau įsikūrė.

Tuo metu ūkyje vis didėjo gyvulininkystės ir žemdirbystės reikšmė ir tarp gyventojų kildavo vaidų dėl patogesnės  ūkininkavimo vietos. Be to, reikėjo apsaugoti bendruomenės turtą – bandą ir derlių. Todėl bronzos amžiaus pabaigoje sunkiai prieinamose vietose bei upių ir ežerų pakrantėse pradedamos kurti įtvirtintos sodybos. Kalvos viršus buvo aptveriamas dviguba statinių tvora, o aptvaro viduje pakračius statomos ilgos stulpo konstrukcijos pastatas, suskirstytas nedidelėmis kamarėlėmis, ar nedideli keturkampiai nameliai su židiniu asloje. Į aptvaro viduje esantį kiemą buvo suvaromi gyvuliai. Taip atsirado nauja gyvenviečių forma – piliakalniai. Piliakalnių šlaitai buvo lyginami, pilami didesni pylimai. Tokios tvirtovės buvo sunkiai įveikiamos net ir gerai organizuotai kariuomenei.

Lazdijų rajone priskaičiuojama 24 piliakalniai: Buniškių, Buteliūnų, Druskininkėlių, Elveriškės, Ežerėlio, Giraitės, Krikštonių, Kuklių, Maišymų, Mikyčių, Paliūnų, Papalazdijų, Paserninkų, Paveisininkų, Prelomčiškės, Rudaminos, Šlavantų, Ūdininkų, Vainiūnų, Verstaminų 1, 2, 3 ir 4. Labiausiai turistų pamėgti ir lankomi: Rudaminos, Prelomčiškės ir Paveisininkų. Prie Prelomčiškės piliakalnio kasmet švenčiamos garsiosios rajono Oninės, o prie Rudaminos – Mindaugo karūnavimo diena, nes viena iš hipotezių teigia, kad Rudaminos pilyje buvo karūnuotas Mindaugas. Taip pamažu ir atgimsta istorinė Lietuvos praeities, nužeriamos užmaršties dulkės.

 


Rudaminos piliakalnis su gyvenviete

Istorija. Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos ir pelkės.

Pagal T. Narbutą ir J. Basanavičių, Rudaminoje, jotvingių pilių vietoje, kunigaikštis Ringaudas 1240 m. pastatė pilį, kurioje 1251 m. Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Kryžiuočiai šią pilį sunaikino 1381 m., pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu.
Piliakalnis buvo įrengtas saugioje, gerai gamtos kliūčių apsaugotoje vietoje. Išorinė net 5–8 m aukščio pylimo pusė susilieja su kalvos šlaitu, todėl piliakalnis atrodo ypač aukštas ir stačiais šlaitais. Aikštelę nuo pylimo dar skiria apie 20 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šiaurinė pylimo dalis buvo nukasta, darant įvažiavimą. 
R. Kulikauskienės ir P. Kulikausko vadovaujama ekspedicija piliakalnio aikštelėje ištyrė 220 m2 plotą. Aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytų bei žiestų puodų šukėmis, gyvulių kaulais ir kitais radiniais. Taip pat čia rasta buvusių židinių pėdsakų, o šalia jų – suanglėjusių grūdų liekanų. Rasti ruošiniai bei metalurgų įrankiai rodo, kad geležiniai dirbiniai čia ne tik naudoti, bet ir gaminti. Apie kryžiuočių antpuolius liudija pylime rasti strėlių antgaliai. 
Nuo Rudaminos piliakalnio atsiveria plati panorama į apylinkes.

Laikotarpis. I–II tūkstantmetis.

Adresas:

Rudaminos mstl., Lazdijų raj. sav.

(MC 22941)

 

Elveriškės piliakalnis su gyvenviete

Istorija. Piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kūgio formos kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs, 5–12 m aukščio. Viršutinė šlaitų dalis pastatinta. Piliakalnio aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio. Ją iš visų pusių supa 0,5–1,5 m aukščio pylimas. Praėjusio šimtmečio 6–7 dešimtmečiais tyrimus Elveriškės piliakalnyje atliko archeologai P. Kulikauskas ir V. Daugutis. Archeologinių tyrinėjimų metu rasta žiestų puodų šulių, kai kurios puoštos įspaustu lygiagrečių linijų ornamentu. 
I tūkstantmečio pabaigoje Elveriškės ir Gumbelių (Maišymų) piliakalniai buvo kaip Rudaminos piliakalnio priešpiliai.

Adresas. Elveriškės k., Lazdijų sen.

(MC 22939)

 

Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete

Istorija. Prelomčiškės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į upelio slėnį. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelė anksčiau iš dalies nuplauta šio upelio, dabar yra beveik apvali, apie 40 m skersmens. Jos pietinėje pusėje supiltas apie 40 m ilgio iki 4 m aukščio pylimas. Į visas puses nuo piliakalnio, kelių hektarų plote, yra papėdės gyvenvietė su  išlikusiu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a.

Adresas. Prelomčiškės k., Šventežerio sen.

(MC 22947)

 

Verstaminų piliakalnis III su gyvenviete

Istorija. Verstaminų kaime yra net 4 piliakalniai, iš kurių tikrais piliakalniais galima laikyti du (II ir III). Manoma, jog Verstaminų piliakalnis I – viduramžių karinių įtvirtinimų vieta.
Statybos/sukūrimo laikotarpis: I–II tūkst.

Taip pat yra ir Verstaminų piliakalnis (MC 5319), bei Verstaminų piliakalanis II su gyvenviete (MC 22949).

Adresas. Verstaminų k., Šventežerio sen.

(MC 22951)

 

 

Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas „Okopka“

Istorija. Vainežerio gynybinis įtvirtinimas išsidėstęs Ančios ežero pietiniame krante. Įrengtas XVII–XVIII amžiuje, dar vadinamas „Okopka“. Manoma, kad čia buvusi kariuomenės stovyklavietė, kuria naudotasi kovojant su švedais. Vainežerio parkas pasodintas prieš 200 metų. Bendras parko plotas – apie 10 ha. Parką pusiau dalija Vainežerio ežeras. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės, o rytinę parko dalį sudaro ištisinis medynas, su išsiskiriančiomis įspūdingomis alėjomis – tai medžių muziejus. Dvaro pastatų neišlikę.

Adresas. Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen.

(MC 5295)

 

Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vadinama „Pinčiaragiu“

Istorija. Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama „Pinčiaragiu“ arba „Palangėle“. Gyvenvietė yra 1,4 km į pietryčius nuo Veisiejų–Gardino ir Merkinės–Kapčiamiesčio kelių sankryžos ir 0,3 km į rytus nuo Veisiejų–Gardino kelio, Baltosios Ančios dešiniajame krante. 
Tai akmens amžiaus gyvenvietė. Žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu čia rasta titnaginių strėlių antgalių, skelčių, nuoskalų, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių. 
Senovės gyvenvietės plotas 2,7 ha.

Adresas. Kapčiamiesčio k., Kapčiamiesčio sen.

(MC 5292)

 

Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete

Istorija. Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, viršuje aukštesni dar 4–5 m. Kalvos viršūnėje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Vėliau – IV–Va. piliakalnis buvo kaip slėptuvė. Įtvirtinant piliakalnį, pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. pradžia.

Adresas. Paveisininkų k., Kapčiamiesčio sen.

(MC 22931)

 

Šlavantų piliakalnis su gyvenviete

Istorija. Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I tūkstantmetyje–II tūkstantmečio pradžioje. Šlavantų piliakalnio šlaituose auga skroblynas su retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augimvietėmis (lot.Lithospermum officinale).

Adresas. Šlavantų k., Šlavantų sen.

(MC 22945)

 

Papalazdijų piliaklanis su gyvenviete

Istorija. Palazdijų piliakalnis yra Baltojo ežero rytiniame krante. Jo šlaitai statūs, 9–12 m aukščio. Viršuje yra 20–25 m skersmens aikštelė, kurią iš visų pusių juosia 0,5–2,5 m aukščio pylimas. Vakariniame piliakalnio šlaite yra terasa. Šalia piliakalnio karo metais buvo iškastas bunkeris. Į pietus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė. Archeologinių tyrinėjimų metu čia buvo rasta keramikos šukių grublėtu paviršiumi, molio tinko, gyvulių kaulų. Papalazdijų piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst. po Kr.
Papalazdijų piliakalnio su gyvenviete plotas 2,7 ha.

Adresas. Papalazdijų I k., Lazdijų sen.

(MC 22933)

 

Mėčiūnų senovės gyvenvietė

Mėčiūnų senovės gyvenvietėyra Ančios ežero pusiasalyje esančioje kalvoje. Kalvos šlaitai nuo ežero yra iki 25 m aukščio. Viršuje yra apie 20 x 25 m dydžio netaisyklinga ir nelygi aikštelė, o 3–4 m žemiau jos – didelė terasa. Vakaruose ir pietvakariuose nuo gretimų aukštumų kalvą skiria iki 15 gylio dauba. 

Ūdininkų senovės gyvenvietė

Senovės gyvenvietė yra nedidelėje kalvelėje, kuri šiauriniu galu rėmėsi į pelkę. Kalvelė nuolaidžiais iki 5 m aukčio šlaitais. Kalvelės viršus yra 10 x 5 m dydžio. 

Aradnikų senovės gyvenvietė

Aradnikų senovės gyvenvietė yra Viesiejo ežero krante, pusiasalyje (anksčiau tai buvo Zapsės upės dešinysis krantas. 1962 m. pakėlus vandens lygį Veisiejo ežere, Zapsės žiotys virto ežero įlanka). Šiaurės rytuose ir pietvakariuose gyvenvietę juosia Veisiejo ežeras, į vakarus kyla aukštuma. 

Bertašiūnų alkakalnis (Prancūzkalnis)

Bertašiūnų alkakalnis (Pranzūzkalnis) – ovalinės formos kalvelė su plokščia viršūne. Aikštelės ilgis – 11 m, plotis – 9 m, šlaitai lėkšti –1–2 m aukščio. Kiek statesni šiaurės rytų šlaitai. Rytinio šlaito papėdė yra senkelio fragmentas. Kalno viršuje yra pailga 4 x 2 m duobė. Šalia kelio yra betoninis stulpelis su skydo formos metaline lenta. Visas kalnas apaugęs beržais ir pušimis. Kultūros vertybės teritorijos plotas – 0,145 ha. Paminklo teritorija aiški, paženklinta 4 riboženkliais. 

Kalnas, vadinamas Kivakalniu

Kalnas, vadinamas Kivakalniu arba dar kitaip „Raganų kalnu“, yra 0,64 km į Š nuo Lazdijų–Seirijų kelio, 60 m į PP nuo Žagarių–Ročkių kelio, Veisiejų miškų urėdijos Seirijų girininkijos Trako miške, Metelių regioninio parko teritorijoje. Kalnas – mišku apaugęs pailgas ŠV-PR kryptimi gūbrys. Viršuje  – 15 x 10 m dydžio aikštelė. Stačiausias R šlaitas siekia 12–14 m aukštį. Gūbrys nuolaidėja į PR pusę. Pasakojama, kad ant kalno sulėkdavo raganos. Kultūros vertybės teritorijos plotas – 1,869 ha.

Buniškių piliakalnis su gyvenviete

Buniškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje. 

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18x9 m dydžio. Šiaurės rytų, pietryčių ir pietvakarių šlaituose, 1-­1,5 m žemiau aikštelės yra 2-­2,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo, 11 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų bei duobių, apaugęs pušimis. Šiaurinėje ir šiaurės vakarų pašlaitėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.  Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Paminklo teritorijos plotas 32 200 m².

Buteliūnų piliakalnis

Buteliūnų piliakalnis – piliakalnis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Buteliūnų kaime, Šlavantų sen.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Prapunto ežero pietrytiniame krante. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 17x12 m dydžio, iki 0,5 m iškilusiu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 8-­20 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dabar dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaitas apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.

Druskininkėlių piliakalnis su gyvenviete

Piliakalnis ir gyvenvietė randasi Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Druskininkėlių.  Piliakalnis įrengtas atskiroje be įtvirtinimų kalvoje; jo  papėdėje randama grublėtų puodų šukių, titnago, skaldos. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 22x14 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Pietiniame šlaite, 1,5 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, per 1,5 m nuolaidėjanti į pietus. Šlaitai vidutinio statumo, 10-­11 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, duobių. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę pušimis.  Pietinėje piliakalnio pašlaitėje, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta lygios ir grublėtos keramikos. 

Ežerėlių piliakalnis su senovine gyvenviete

Ežerėlių piliakalnis su gyvenviete įsikūręs Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Ežerėlių kaime, Šventežereio seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 30x10 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos pietvakarių galas 10 m plotyje iškilęs apie 0,3 m. Šlaitai vidutinio statumo, 9­-13 m aukščio.Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaite auga pušų guotas.

Giraitės piliakalnis

Giraitės piliakalnis – piliakalnis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Giraitės kaime, Teizų seniūnija. Pasakojama, kad piliakalnyje palaidotas kunigaikštis Šarūnas. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 21x17 m dydžio, iki 0,5 m aukštesne centrine dalimi ir iki 2 m žemesne rytine puse. Šlaitai statūs, 4­-6 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs retomis pušimis. 

Paserninkų piliakalnis

Paserninkų piliakalnis su gyvenviete – randasi Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Paserninkų kaime, Seirijų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 15 m skersmens. Šlaitai vidutinio statumo, 8-9 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, dirvonuoja, pietinėje papėdėje auga laukinė obelis. Pietinėje ir rytinėje papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta šlako.