VšĮ „Lazdijų turizmo informacinis centras“
Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai

Tel. +370 318 66 130
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I–IV – 8.00–17.00
V – 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–13.00

Janaslavo k. 10,
LT-67170 Lazdijų r.
Tel. +370 318 51 881
El. p. turizmas@lazdijai.lt

Darbo laikas:
I – VII – 8.00–20.00












Renginių kalendorius

<< lapkritis, 2019 >>
P A T K P Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Emilijos Pliaterytės (1806–1831) kapas ir paminklas

Istorija. Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje.  Emilija Pliaterytė – laisvės kovų simbolis, XIX a. didvyrė moteris. 
1831 m. su pusbroliu C.Pliateriu ji suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio rajone, vėliau – Vilniaus apskrityje ir Kaune. Tais pačiais metais sukilimo banga pasiekė ir Dzūkiją – vyko kautynės Leipalingio–Kapčiamiesčio miškuose. Keliantis per Juodąją Ančią Emilija buvo sužeista. Ją priglaudė eigulys Margelis ir Justinavo dvarininkas Ablamavičius. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Ančios upe ji buvo atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. E. Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio kapinėse ir miestelio centre.
Laikotarpis. XIX a.

Adresas:

Mechanizatorių g., Kapčiamiestis, Lazdijų raj.

(Kapo KP registro Nr. L1038 K 2)

 

Juozo Neimonto (1875–1963) kapas ir paminklas

Istorija. Juozas Neimontas (1875 m. liepos 20 d. Plutiškių k., Ūdrijos valsčius, Marijampolės apskr. – 1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokė, Telšių r.) vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius. 
Juozas Neimontas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais Lietuvai metais organizavęs chorus ir rengęs lietuviškus vakarus-koncertus. Jis rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. 1991 m. šalia Šv. Jurgio bažnyčios pastatytas paminklas kompozitoriui J. Neimontui atminti, o ten, kur stovėjo jo namas, įrengta paminklinė kompozicija.
Laikotarpis. XX a.

Adresas:

Vytauto g./ Turgaus g., Veisiejai, Lazdijų raj.

(KP registro Nr. L1642)

 

Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas

Istorija. Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859–1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis gimnazijoje stropiai mokėsi svetimų kalbų, išmoko net 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui – sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto kalbos gimtine. 
Laikotarpis.  XX a.

Adresas:

Veisiejų miesto parkas, S.Dariaus ir S.Girėno g., Veisiejai, Lazdijų raj.

Jono Reitelaičio kapas

Lazdijų kraštą garsino žymūs veikėjai. Krikštonių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, kraštotyrininkas J.Reitelaitis.
Jonas Reitelaitis, gimęs 1884-11-23 Navasoduose, Marijampolės apskrityje, kunigas, istorikas, kraštotyrininkas. 1913 m. baigė Seinų kunigų seminariją. 1926 metais buvo paskirtas kurti Krikštonių parapiją, kur gyveno iki mirties 1966-11-30. Krikštonių bažnyčios projekto autorius ir statytojas. Parašė daugelį monografijų apie miestelius, bažnyčias, parapijas, užrašinėjo tautosaką, papročius, rinko istorinę medžiagą. J. Reitelaitis garsėjo ir kaip gydytojas. Krikštonyse, J. Reitelaičio gyvenamajame name, atidarytas memorialinis muziejus. 

Adresas:

Krikštonų km., Lazdijų raj.

 

Motiejaus Gustaičio kapas

Motiejus Gustaitis (1870 m. vasario 27 d. Rokuose – 1927 m. gruodžio 23 d. Lazdijuose) – Romos katalikų dvasininkas, kunigas, poetas, vertėjas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas. Vienas iš pirmųjų poetų simbolistų.
Tėvai – Kazimieras ir Elzbieta Gustaičiai. Buvo antras vaikas šeimoje. Broliai ir seserys: Kazimieras, Juozas, Mykolas, Agota. Motiejui einant aštuntus metus, mirė jo motina. Mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje.
1887 m. kovo 11 d. Varšuvoje įšventintas į kunigus. Kunigavo Marijampolėje.
Nuo 1897 m. studijavo Rėgensburge (Vokietijoje) – bažnytinę muziką, Romoje – kanonų teisę, Freiburge – literatūros ir meno istoriją. 1903 m. apgynė daktaro disertaciją Adomo Mickevičiaus „Krymo sonetų“ tema.
Vienas iš „Žiburio“ draugijos steigėjų. 1907 m. įsteigtos Marijampolės mergaičių progimnazijos direktorius.
1914 m. lankėsi Amerikoje, rinko aukas „Žiburio“ draugijai. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su progimnazija pasitraukė į Rusiją.
1918 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi. Lenkams užėmus Seinus, 1920 m. gimnazija perkelta į Lazdijus. Lazdijuose gyveno iki mirties, toliau ėjo gimnazijos direktoriaus pareigas. Jo dėka gimnazijai nupirktas namas su žemės sklypu, įsteigti moksleivių bendrabučiai, valgykla.
Parašė pirmąjį lietuvišką literatūros teorijos vadovėlį „Stilistika“ (1923 m.).

Atminimo įamžinimas

M. Gustaičio  kapas Lazdijų kapinėse – vietinės reikšmės istorijos paminklas. Lazdijuose veikia Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus, įsteigtas jo gyventame name. Ekspozicijoje rodomos nuotraukos, knygos, laiškai, prisiminimai, pasakojantys apie M. Gustaičio gyvenimą ir kūrybą. Viena iš Lazdijų gatvių pavadinta Motiejaus Gustaičio vardu. 1995 m. M. Gustaičio vardu pavadinta Lazdijų gimnazija.

Nuotrauka Viktoro Galumbausko.

Adresas:

Lazdijai

 

Paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vadas, gimė 1918 m. kovo 6 d. JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą.
1936 m. A. Ramanauskas baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.